„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2021 07 04

Iš šimtamečių Lukiškių liepų liko stagarai, bet savivaldybė tiki: jos atsigaus

Dalis Lukiškių aikštę nuo Gedimino prospekto skiriančių septynių liepų, sužalotų aikštės rekonstrukcijos metu, po žiemos nerodo jokių gyvybės ženklų. Tačiau savivaldybė jų šalinti neskuba – esą gal dar atsigaus. Visuomeninės želdynus prižiūrinčios komisijos pirmininkui Dainiui Labeckiui atrodo, kad savivaldybė turėtų pripažinti klaidą ir paaiškinti, kieno tai kaltė. Tačiau kol kas tokios valios miesto valdžia nedemonstruoja.
Nudžiūvusios liepos Lukiškių aikštėje. 2021 m. Birželio 25 d.
Nudžiūvusios liepos Lukiškių aikštėje. 2021 m. Birželio 25 d. / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Dėl septynių maždaug 120 metų amžiaus liepų vasarį buvo kilę nemažai triukšmo LRT laidai „Spalvos“ paskelbus, kad nors specialistai ir įspėjo, jog palikus nedaug vietos medžiams, šie neišgyvens, į tai tvarkant aikštę niekas neatsižvelgė.

„Kai kurie egzemplioriai turi patogeninių grybų vaisiakūnius, kurie parodo, kad augalas tiesiog akyse gęsta ir jam dienos suskaičiuotos“, – laidoje kalbėjo Lietuvos arboristikos centro vadovas Algis Davenis.

Atėjus pavasariui tapo aišku, kad ekspertas buvo teisus.

Šiuo metu tik viena iš septynių liepų apsipylusi žaliais lapais, dar vienos liepos reta lapija nudžiūvo per birželio karščius, o likusios bent iš pažiūros atrodo negyvos.

Gal jau metas su jomis atsisveikinti?

Sostinės savivaldybės atstovai aiškina, esą ne viskas dar prarasta – bandoma medžius gaivinti, bet tai užtruks.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Nudžiūvusios liepos Lukiškių aikštėje. 2021 m. Birželio 25 d.
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Nudžiūvusios liepos Lukiškių aikštėje. 2021 m. Birželio 25 d.

Atsakymuose 15min Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius aiškino, kad buvo atlikti genėjimai, kurių tikslas „stabilios lajos ir atskirų šakų būklės užtikrinimas ir palaikymas“.

Anot jo, liepą ar rugpjūtį medžiai bus apgenėti dar kartą: negyvos šakos bus trumpinamos iki gyvos medienos, atrenkami perspektyviausi naujai išaugę ūgliai.

„Toks procesas tęsis 5–8 metus, kol visiškai susiformuos nauja laja. Aišku, vien tik genėjimas medžių neišgelbės“, – aiškino savivaldybės atstovas.

Skaitykite daugiau: Aistros dėl laidos apie Lukiškių aikštės liepas: iš mero reikalaujama tiesių atsakymų, jis užsimena apie raganų medžioklę

Jo teigimu, buvo atlikti dirvožemio atstatymo darbai.

Didžiausia bėda savivaldybės atstovas vadino projektuotojų paliktą gerokai per mažą plotą tokiems brandiems medžiams, rekonstrukcijos metu stipriai apkapotą ir apribotą šaknyną.

„Jau niekada šaknynas nesiformuos į šonus, o išliks tik nedideliame „vazone“ – tiek, kiek palikta dirvožemio. Išgrįsta granito plokštėmis aikštė ir greta esantis grįstas Gedimino prospektas, didžiuliai pastatai – visa tai sudaro milžinišką šilumos akumuliaciją“, – teigė G.Runovičius.

„Faktiškai medžiai buvo uždusinti“

Jo teigimu, keletą metų užsitęsusi sausra, anomalūs karščiai, mažas dirvožemio plotas, suplūktas dirvos paviršius: visa tai lėmė, kad liepos pradėjo džiūti.

Medžių niekas normaliai nelaistė ir netręšė.

„Išnaudojo savo resursus, o pakankamo kiekio drėgmės negavo. Medžių niekas normaliai nelaistė ir netręšė. Reikia atminti, kad įstačius medžius į „vazonus“, juos kaip ir vazonines gėles reikia laistyti ir maitinti, tada jie normaliai funkcionuos“, – dėstė savivaldybės atstovas.

Jis pareiškė, kad leidus visiems vaikščioti tarp liepų, paviršius buvo taip suplūktas, kad sunku buvo įbesti zondą, tad nebuvo ką kalbėti apie kritulių ar deguonies patekimą prie šaknų.

„Faktiškai medžiai buvo uždusinti. Pradėjus purenti dirvožemį oro kastuvo pagalba atradome dar vieną skaudų faktą: grunto lygis stipriai sukeltas, buvęs šaknynas užpiltas vietomis iki 40 cm gylio. Dėl to dalis šaknyno žuvo, atkasėme jau negyvas šaknis“, – aiškino jis ir pridūrė, kad šaknys, atliekančios įsitvirtinimo funkciją, apniktos puvinio ir visiškai sunykusios, tad medžių stabilumas žymiai sumažėjo.

Tiki, kad atsigaus

G.Runovičiaus teigimu, liepos laistomos, o nuogąstavimai, kad žemė užteršta žiemą barstoma druska, nepasitvirtino: „Radome ir augančių pievagrybių, vadinasi, mikorizė nesunaikinta, po velėna ramiai sau poilsiavo grambuolio lerva, raitėsi sliekai. Gyvybė dirvožemyje yra.“

Anot jo, negyva buvo tik 15–20 cm pločio juosta prie Gedimino prospekto pusės, ten, greičiausiai, nutekėjo druska nuo pėsčiųjų tako pusės – ta negyvoji žemė nukasta ir išvežta.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Lukiškių aikštė prieš rekonstrukciją
Luko Balandžio / 15min nuotr./Lukiškių aikštė prieš rekonstrukciją

„Apskritai į šį projektą žiūrime gana optimistiškai. Čia buvo pritaikytos pačios naujausios technologijos, kurios yra šiuolaikinėje arboristikoje.

Liepos tvarkomos kompleksiškai, taikant visą paketą, būtiną medžių normaliam funkcionavimui, o ne pavieniai, epizodiniai ar kosmetiniai patvarkymai“, – patikino jis, pabrėžęs, kad darbą atliko aukščiausios kvalifikacijos arboristai.

Mes tikime, kad liepos atsigaus. Tam prireiks keleto metų, bet jos atsigaus.

„Mes tikime, kad liepos atsigaus. Tam prireiks keleto metų, bet jos atsigaus“, – teigė pašnekovas.

D.Labeckis: reikia išspręsti atsakomybės klausimą

Visuomeninės Želdynų ir želdinių apsaugos priežiūros komisijos prie Vilniaus miesto savivaldybės pirmininkas D.Labeckis, anksčiau teigęs, kad į daugumą komisijos siūlymų nekreiptas dėmesys, dabar su ironija žvelgia į savivaldybės atstovų aiškinimus, kad jie atgaivins medžius.

„Jau prieš mėnesį buvo aišku, kad absoliučios daugumos jų būklė visai nekokia“, – 15min teigė jis.

Beatričės Bankauskaitės nuotr./Lukiškių aikštė
Beatričės Bankauskaitės nuotr./Lukiškių aikštė

D.Labeckio teigimu, stengtis, kad Lukiškių aikštės liepos gyventų, reikėjo anksčiau.

„Tačiau susigriebta labai vėlai, nes jau buvo ir prieš porą metų aišku, kad padėtis tragiška, bet nesiimta veiksmų“, – sakė jis.

O veiksmai, anot jo, kurių pernai ėmėsi savivaldybė, viena vertus, buvo pavėluoti, kita vertus, klausimas, ar adekvatūs, nes matosi, kad nedavė rezultatų.

„Formaliai viskas daroma. Kad parodytų rūpestį medžiais, ne tiek, kad medžiai liktų gyvi, o kad būtų parodyta – va, mes rūpinamės, kai spaudimas yra. Anksčiau, matyt, spaudimas buvo nepakankamas, jei leista tai, kad medžiams nebuvo palikta pakankamai gyvybinės erdvės“, – teigė jis.

Gido Vyčio asmeninio archyvo nuotr./Lukiškių (tuometė Lenino aikštė) apie 1960 m..
Gido Vyčio asmeninio archyvo nuotr./Lukiškių (tuometė Lenino aikštė) apie 1960 m..

Įdomu tai, kad kurį laiką šie šimtamečiai medžiai buvo kultūros vertybių registre, tačiau iš jo buvo išbraukti prieš pat aikštės pertvarkymą.

Akivaizdu, kodėl tai buvo daroma – dėl projekto.

„Akivaizdu, kodėl tai buvo daroma – dėl projekto“, – pabrėžė pašnekovas.

D.Labeckio teigimu, jei visuomenė nenustos kelti šių klausimų ir baksnoti į problemas, gal situacija ilgainiui ir pasikeis.

Paklaustas, ar nederėtų apmirusius medžius tiesiog nupjauti, jis teigė, kad šiuo atveju savivaldybė pirmiausiai turėtų išsiaiškint, kieno atsakomybė, kad taip atsitiko, ir pripažinti klaidą.

„Reikia atsakomybės problemą išspręsti, kas už tai atsakingas. Nesvarbu, ar apie šiuos medžius kalbame, ar apie kitus“, – pabrėžė pašnekovas.

Knaisiotis praeityje nepanoro

Vilniaus miesto savivaldybės Kontrolės komiteto pirmininkė Agnė Andriulytė 15min teigė, kad komitetas siekė, jog savivaldybėje būtų sudaryta darbo grupė, kuri atsakytų į klausimus, kieno sprendimai lėmė tokią liepų būklę.

„Mums buvo pažadėta ir ilgai kabojo komiteto protokolinis pavedimas administracijai suburti tą grupę“, – pasakojo ji.

Tačiau gegužės pabaigoje savivaldybės administracija ne tik pareiškė, kad liepos yra gaivinamos, tad kurti naują grupę „želdinių priežiūrai“ yra netikslinga, bet ir atsisakė pateikti atsakingų darbuotojų susirašinėjimus apie aikštės tvarkymo procesus.

Komiteto pirmininkės duomenimis, 2016-aisiais savivaldybės administracijoje sudaryta Lukiškių aikštės tvarkymo projekto priežiūros darbo grupė, kuriai buvo pavesta užtikrinti sklandų darbą planuojant, projektuojant, atliekant aikštės tvarkymo darbus, prižiūrėti atliktų darbų kokybę.

„Ilgai dėl jos priimtų sprendimų (paviešinimo – aut.past.) kovojau. Galiausiai man buvo prisipažinta, kad ji nė karto nebuvo susirinkusi“, – pasakojo tarybos narė.

Anot jos, tai rodo, kad darbo grupės sudarymas dar nieko nereiškia, reikia, kad ji ir dirbtų.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Agnė Andriulytė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Agnė Andriulytė

Pernai pastebėjus, kad liepų būklė prasta ir pradėjus gaivinimo darbus, anot tarybos narės, paaiškėjo, kad prie jų šaknų suverstos statybinės šiukšlės, o pačios šaknys nukapotos.

Reikia pripažinti, kad buvo padaryta labai daug klaidų

„Reikia pripažinti, kad buvo padaryta labai daug klaidų ir buvo daug neatsakingo požiūrio“, – kalbėjo ji.

Komitetas, anot jos, į medžių mieste saugojimo problemą stengiasi žiūrėti plačiau ir tam tikrų pokyčių yra: priimta nauja teritorijų planavimo tvarka, už medžių pažeidimus sudaryta galimybė mokėti kompensacijas, suburta merui želdynų klausimais patarianti grupė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs