Profesionali kirpėja Aleksandra (vardas redakcijai žinomas, – aut. past.), nutarusi emigruoti, darbo pradėjo ieškoti dar būdama Lietuvoje. Moteris nenorėjo aklai pasitikėti nežinia kieno skelbimais, tad pati paskelbė ieškanti kirpėjos darbo salone bei nurodė sąlygas, kuriomis dirbtų. Į moters skelbimą atsiliepė lietuvis vyras, tvirtinęs, kad 100 km nuo Londono nutolusiame mieste atidaro naują grožio saloną ir šiuo metu ieško kirpėjų.
„Susirašinėjome elektroniniais laiškais dar kurį laiką. Norėjau smulkiai išsiaiškinti, ką, kur, už kiek ir su kuo dirbsiu, bei įsitikinti, kad viskas teisėta. Skambinau ir į pačią kirpyklą, kalbėjausi su ten dirbančiomis merginomis. Pasitikrinau, ar įmonė, kurioje turėčiau dirbti, – legali. Nesu lengvai apsukama aplink pirštą, be to, pilni laikraščiai tų baisių istorijų, bet aš jokių įtarimų neturėjau“, – atviravo kirpėja.
Kambarys, kuriame turėjau gyventi, jau buvo užimtas, o mane nuvedė į svetainę, ant kurios grindų vienas šalia kito buvo išguldyti čiužiniai ir miegojo žmonės.
Moteris su būsimu darbdaviu susitarė ne tik dėl darbo sąlygų, bet ir būsto, kuriame ši gyvensianti vos atvykus. Darbdavys su savo drauge, pasirodo, gyveno Airijoje, tačiau turėjo butą mieste, kuriame ir įkūrė grožio saloną. Aleksandrai buvo pasiūlytas kambarys jų bute, tačiau moteriai atvykus situacija pasirodė kitokia, nei žadėta.
„Kambarys, kuriame turėjau gyventi, jau buvo užimtas, o mane nuvedė į svetainę, ant kurios grindų vienas šalia kito buvo išguldyti čiužiniai ir miegojo žmonės. Tie žmonės dirbo tam pačiam vyrui, žemės ūkio srityje“, – nusistebėjimo neslėpė pašnekovė.
Ilgiau nei 20 metų kirpėja dirbančios moters problemos nepatogia nakvyne nesibaigė. Po pirmos darbo dienos iš salono administratorės kirpėja išgirdo kvapą gniaužiančią žinią apie darbdavio nurodytas sąlygas. „Ji pasakė, kad mane įdarbino net pusės metų bandomajam laikotarpiui, kurio metu aš nemokėčiau nuomos už būstą ir vietą salone. Paaiškėjo, kad bandomuoju laikotarpiu vadovas man mokėtų nuo 5 iki 10 svarų sterlingų per dieną, priklausomai nuo klientų skaičiaus“, – tvirtino lietuvė ir pridūrė iškart pradėjusi svarstyti, kaip kuo greičiau iš ten pasprukus, mat bijojo, kad paprastai to padaryti nepavyks.
Laikė užrakintą name
Į darbdavio nelaisvę buvo įkliuvęs ir londonietės Dovilės brolis, kuris apie savo nesėkmę pats vengia kalbėti, tad istoriją 15min.lt papasakojo jauno vyro sesuo. Į Londoną draugui pažadėjus darbą vaikinas atvyko iškart baigęs mokyklą. Žadėto darbo draugas taip ir nesurado, tad mėnesį sostinėje gyvenusi lietuvio sesuo padėjo jam ieškoti uždarbio šaltinio internete.
Vadovas man mokėtų nuo 5 iki 10 svarų sterlingų per dieną.
„Paskambinau pagal skelbimą, rastą, rodos, anglija.lt portale, dėl skrajučių mėtymo. Darbdaviai pasiūlė apgyvendinti ir, jei gerai pamenu, 30 svarų sterlingų užmokestį per dieną. Be to, patys brolį pasiėmė iš mūsų namų“, – lietuvio karjeros Londone pradžią apibūdino Dovilė.
Vaikinas buvo vos sulaukęs pilnametystės, tad visą dieną vaikščioti nuo durų prie durų ant pečių tempiant tūkstančius skrajučių jam buvo sudėtingas išbandymas. Po keleto dienų jaunas lietuvis pareiškė fiziškai nebesugebantis atlikti darbo, tad paprašęs sumokėti už atidirbtas dienas, išėjo iš darbo. „Jam nežmoniškai nutrynė kojas, nebegalėjo nei paeiti, o tokio didelio fizinio krūvio jis nė neįsivaizdavo. Darbdavys sakė palauk – ryt poryt – ir vilkino sumokėti. Užrakino jį namuose ir neleido išeiti. Taip užrakintas jis ten praleido gal keturias dienas, pinigų taip ir negavo“, – apie brolio nelaimę pasakojo pašnekovė.
