Neturi teisės drausti mesti darbą
Jam nežmoniškai nutrynė kojas, nebegalėjo nei paeiti.
„Levenes“ advokatų kontoros teisininko Giedriaus Kabašinsko teigimu, darbdaviai neturi teisės uždrausti darbuotojui mesti darbą: „Darbdavys negali užrakinti ar naudoti šantažą bandant priversti darbuotoją pasilikti. Viskas, ką teisėtai gali padaryti darbdavys – nesumokėti algos už pasirašytos sutarties nutraukimą. Užrakinimas namuose man primena vergiją, už kurią Jungtinėje Karalystėje griežtai baudžiama.“
Dovilės brolis, supratęs, kad negaus savo uždarbio ir kęsdamas kojų skausmus galop įsidrąsino ir paspruko pro užrakinto namo langą. „Neįsivaizduoju, kodėl jį laikė užrakintą, tačiau 18-os metų vaikinas ne juokais išsigando ir po šio nuotykio iš karto išvyko į Lietuvą. Nebenorėjo jis nei atgauti pinigų, nei ieškotis kito darbo. Tuomet neturėjome, kur jo priimti, patys nuomojomės kambarį. Kitomis aplinkybėmis, būtume radę išeitį ir gal jis būtų likęs čia“, – atviravo lietuvė.
Kai kirpėja Aleksandra pasakė, kad meta darbą, lietuvis darbdavys taip pat bandė manipuliuoti, pasakęs jai, jog žino jos asmens kodą, gimimo datą ir kitus duomenis apie ją. „Nežinau, ką tiksliai jis tuo norėjo pasakyti, bet, įtariu, turėjo veiksmų strategiją, kurią aš sulaužiau, pasakydama, jog išeinu. Tada, matyt, išknisęs mano daiktus ir sužinojęs duomenis, jis mėgino mane įbauginti”, – svarstė moteris.
Lietuvis suskaičiavo, jog per 4 dienas kirpėja jam įsiskolino 300 svarų sterlingų.
Atsargos dėlei vykdama į Londoną moteris nusipirko ir atgalinį lėktuvo bilietą. Būtent tai ir pažįstamos teisininkės patarimai padėjo Aleksandrai ištrūkti iš tautiečių išnaudotojo pinklių. „Nežinojau, ką daryti, tad pasitariau su pažįstama teisininke. Ji mane primokė, ką sakyti, ką daryti, kad išlipčiau sausa iš balos. Esu ugningo charakterio, tad norėjau tam direktoriui parodyti, kur vėžiai žiemoja, bet paklausiau protingesnės juristės“, – žodžių į vatą nevyniojo pašnekovė.
Supratęs, kad moteris nejuokauja ir tikrai yra pasirengusi kelti sparnus, darbdavys pradėjo skaičiuoti kiek, esą, jam kainavo keleto dienų Aleksandros viešnagė ir net darbas. Pasak moters, lietuvis pradėjo nuo išlaidų degalams, parsivežant ją iš oro uosto, pridėjo būsto nuomą, elektros bei vandens sąnaudas ir kitas išlaidas. Lietuvis suskaičiavo, jog per 4 dienas kirpėja jam įsiskolino 300 svarų sterlingų ir surašęs tai liepė moteriai pasirašyti pasižadant skolą grąžinti.
Bijodama galimo lietuvių keršto, bet stengdamasi išlikti rami, kirpėja bandė apsiginti panaudodama puolimą: „Pasirašiau aš tą jo lapą, bet pasakiau, kad situacija žinoma tretiesiems asmenims. Pasakiau, kad mūsų pokalbius įrašinėjau, nes taip ir dariau, kad žinau, kaip jis elgiasi su ūkyje dirbančiais lietuviais ir kad jei man kas nors nutiks, informacija pasieks teisėsaugą. Jis įkūręs vergų koloniją, į kurią norėjo įtraukti ir mane. Manau, tokio elgesio jis nebuvo matęs ir tikrai nesitikėjo, tad atidavė mano daiktus ir net nuvežė ten, kur prašiau. Skolos grąžinti iki šiol neprašė, bet ir aš nesiėmiau jokių tolimesnių veiksmų. Bijau jų keršto.“
