Po pašalinimo iš TS-LKD M.Adomėnas daug komentarų nedalijo. Skausmingo konservatorių Priežiūros komiteto sprendimo sulaukęs politikas nesirodė ir Seime.
Šeštadienį jis paskelbė ilgą atsisveikinimo su partija laišką.
„Kelias su Tėvynes Sąjunga baigėsi anksčiau, nei tikėjausi, tačiau politinė veikla dabar suteikia galimybę gyvenime kažką nuveikti“, – rašė M.adomėnas ir pabrėžė buvęs konservatoriumi anksčiau, nei tapo partijos nariu 1999 metais.
„Per tuos aštuoniolika metų, manau, daviau Tėvynės Sąjungai daugiau, negu iš jos gavau. Nors gal ir neatsiras mane pažįstančio partiečio, kuris ryšis viešai tai pasakyti – kad neužsitrauktų vadovybės rūsčio“, – pridūrė jis.
„Žinoma, skaudina tai, kad galima visą tą darbą ir pastangas nurašyti štai šitaip – vienu mostu, net nebandžius įsiklausyti į paaiškinimus ir sveiko proto argumentus. Nenustebsiu, jeigu taip atsitiks ir kitiems. Skaudina menkumas ir veidmainystė. Priežiūros komiteto pirmininkas Valdas Benkunskas – kurį dažnai palaikiau ir ne kartą, aukodamas savo reputaciją, gyniau nuo politinių oponentų, – nesugebėjo net paskambinti ir kaip vyras asmeniškai pasakyti. Viskas, ką tepajėgė – liepti sekretorei pasiųsti trijų žodžių SMS“, – nuoskaudos neslėpė M.Adomėnas.
Anot jo šleikštoka būti teisiamam konservatorių moraliniu autoritetu per naktį tapusio Andriaus Navicko, kuris iki šiol nėra viešai atsiprašęs už savo vaidmenį stumiant ir stiprinant „Drąsos kelią“.
„Daug kas teiraujasi – ir nesupranta – kas įvyko, kaip demokratiškiausia save vadinanti partija gali „nuteisti“ savo narį, tik politiniam vėjui papūtus, „pagal žiniasklaidoje pasirodžiusius faktus“. Naivoka būtų galvoti, kad sprendimas priimtas dėl to, kas formaliai buvo įvardinta. Komitetas, atrodo, tiesiog pasinaudojo pretekstu atsikratyti neparankiu nariu“, – rašė M.Adomėnas.
Jo teigimu, to, kas vyko Priežiūros komitete, teisingumu pavadinti neįmanoma.
„Veikiau jau ten sėdėdamas patyriau, kaip veikia „troikos“ teismas (tik šiuo atveju reikėtų jį pavadinti „šestiorkos“ teismu – tiek narių balsavo už mano pašalinimą). Teisingumo kriterijai yra objektyvumas, proporcingumas ir nešališkumas. Objektyvumo nebuvo, nes sprendimas rėmėsi ne nepaneigiamais faktais, o jų tendencinga interpretacija ir prielaidomis. Proporcingumo nebuvo, nes už žymiai didesnį prasižengimą neseniai buvo paskirta žymiai švelnesnė nuobauda, negu man“, – teigė M.Adomėnas, greičiausiai turėdamas omenyje tai, kad pinigų viešajai įstaigai iš koncerno parūpinęs kolega Laurynas Kasčiūnas nebuvo išmestas – tik metams suspenduota narystė.
„Nešališkumo nebuvo laikomasi, nes ne visi panašioje situacijoje buvę partijos nariai apskritai buvo Priežiūros komiteto vertinami. Nes dar prieš kelias savaites žinodamas tuos pačius faktus Priežiūros komitetas nemanė, kad reikia skirti kokią nors nuobaudą apskritai – ir tik partijos pirmininkui patikėjus „Delfi“ paskleista išgalvota sąmokslo teorija, kad mano kandidatavimas 2015 m. rinkimuose buvo prieš jį nukreipto plano dalis, staiga tie patys faktai tapo sunkiais nusikaltimais. Ir iš Priežiūros komiteto kamantinėjimo, ir iš jo išvadų aiškėja, kad labiausiai inkriminuojantis dalykas buvo pats mano kandidatavimas prieš Patį Partijos Pirmininką, suvokiamas kaip plataus sąmokslo dalis, – teigė jis. – Nesvarbu, kad galiu įrodyti, jog kandidatavau pats, savarankiškai, priėmęs asmeninį sprendimą, kurio su niekuo nederinau. Nesvarbu, kad ta sąmokslo teorija faktinės tikrovės neatitinka – tuo blogiau faktams! Užteko pažiūrėti į Priežiūros komiteto narius, vengiančius akių žvilgsnio, kad suprastum: viskas jau nuspręsta anksčiau. Kaip skalikai, išgirdę švilpuką, jie uodė, iš kur pučia vėjas. Ir užuodė.“
V.Benkunskas: sprendimas buvo sunkus, bet neišvengiamas
Į M.Adomėno išplatintą laišką sureagavęs priežiūros komiteto pirmininkas V.Benkunskas pareiškė, kad M.Adomėnas sprendimą vertina kaip asmeninį susidorojimą. „Paskelbė daug asmeninių įžeidimų, kaltinimų šališkumu ir neobjektyvumu. Vertinu tai, kaip siekį susikurti aukos įvaizdį, stengiantis pabėgti nuo nustatytų faktų ir aplinkybių“, – teigė jis.
„Su Mantu daug metų dirbome Vilniuje kartu. Nevertinsiu niekaip mano atžvilgiu Manto pasakytų žodžių, tegul lieka tai jo sąžinei. Aš, kaip ir kiti komiteto nariai privalome atsiriboti nuo asmeniškumų ir priimti nešališkus bei TS-LKD vertybes ginančius sprendimus. Kitaip partijos priežiūros institucija būtų beprasmė. Šiuo atveju sprendimas buvo sunkus, bet neišvengiamas“, – teigė jis ir „Facebook“ paskelbė visą Priežiūros komiteto sprendimą.
Sprendimo šalinti iš partijos neskųs
M.Adomėnas rašo iš partijos bičiulių sulaukiantis raginimo prezidiumui apskųsti Priežiūros komiteto sprendimą, tačiau to daryti jis neketina – to neleidžia orumas ir sveikas protas, nes prezidiumas, anot jo, dar labiau politizuota institucija.
„Jeigu Gabrielius Landsbergis mano, kad Priežiūros komitetas priėmė neadekvatų sprendimą, jis pats turi visas galimybes į Prezidumą kreiptis. Jei ne – bus akivaizdu, kad partijos Priežiūros komitetas tiesiog tiksliai atliepė jo lūkesčius“, – teigė jis.
M.Adomėno teigimu, daug kas teiraujasi, ar jis liks TS-LKD frakcijoje: „Priežiūros komitetas, pašalindamas iš partijos, davė daugiau nei aiškią užuominą – tokią „užuominą pliauska per galvą“, kaip sako rusiška patarlė. Logiška, kad jeigu esu nepageidaujamas partijoje, tai frakcijoje – tuo labiau. Nebent kas nors iš esmės pasikeistų.“
M.Adomėnas taip pat ragino kitų partijų atstovus nesivarginti jo kviesti pas save, nes pažiūrų jis nepakeitė.
„Lygiai kaip ir nematau pagrindo netęsti rinkėjų mandatu man patikėtų darbų Seime“, – teigė jis.
Delfi.lt skelbtoje politinės korupcijos bylos medžiagoje M.Adomėnas pripažįsta gavęs „MG Baltic“ palaikymą dalyvaujant TS-LKD pirmininko rinkimuose, taręsis dėl finansinės paramos rinkimams bei tuometinio koncerno viceprezidento Raimondo Kurlianskio buvęs įtikintas balsuoti už koncernui naudingas pataisas.
