Vokietijos ambasadoriaus kalba nuskambėjo tuo metu, kai Lietuvos politikai ir kariškiai įsivėlė į diskusijas ir abipusius priekaištus dėl to, kaip turi būtų įgyvendintas tikslas Lietuvoje turėti Vokietijos brigadą su maždaug 5 tūkst. karių.
Dabar Vokietija vadovauja NATO batalionui su maždaug 1,5 tūkst. karių.
G.Landsbergis ir kai kurie jo bendražygiai nori spausti Vokietiją, kad ji tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada brigada pilnai bus Lietuvoje.
Tokios pozicijos kritikai teigia, kad užuot eskalavusi įtampą Lietuva turėtų susitelkti į savo namų darbus ir parengti tinkamą infrastruktūrą karių priėmimui.
Diskusijų kelia ir tai, kaip vertinti susitarimus apie brigados dislokavimą – ką reiškia brigados priskyrimas ir atskirų dalinių atsiuntimas į Lietuvą.
15min pateikia visą Vokietijos ambasadoriaus kalbą, sukėlusią diskusijų audrą. Vertimą paskelbė Vokietijos diplomatinė atstovybė.
Visas kalbos tekstas:
Man didelė garbė būti pakviestam į šias šventas Lietuvos demokratijos sales atidaryti Lietuvos-Vokietijos forumą. Manau, kad po pandemijos ir karo metu jis kaip niekada aktualus. Jūs jau atkreipėte dėmesį į ypatingą Vokietijos ir Lietuvos vaidmenį viena kitai šioje krizėje, šio agresyvaus karo Europoje metu.
Vėliau Vokietijos vyriausybės vardu kalbės žmogus, kuris tikrąja to žodžio prasme yra arčiau jos širdies nei aš, būdamas ambasadoriumi čia, Lietuvoje. Tai – mūsų politikos direktorė Tjorven Bellmann, kuri fiziškai nėra su mumis, bet ji išdėstys mūsų vyriausybės poziciją iš Berlyno. Ir aš labai džiaugiuosi, kad ne aš vienas čia kalbu mūsų vyriausybės vardu.
Noriu nuoširdžiai pasveikinti visus dalyvius. Ypač norėčiau atkreipti dėmesį į čia atvykusius Vokietijos parlamento narius, kurie visi yra Lietuvos draugai, ir manau, visi lankosi Lietuvoje ne pirmą kartą. Jų atsidavimas, jų parlamentinis įsipareigojimas šiems santykiams yra gilus ir pastovus. Ir, kaip Jūs išdėstėte, gerbiama Pirmininke, tai taip pat labai svarbu. Asmeninis pasitikėjimas, asmeninis ryšys, asmeninis bendravimas, asmeniniai pasikeitimai mintimis.
Man šie metai (manau, kad šį vėsų Advento rytą, labai tinka pažvelgti į šiuos metus iš Vokietijos ambasadoriaus Lietuvoje perspektyvos) buvo labai jaudinantys, labai ypatingi metai. Ir leiskite iš anksto pasakyti štai ką – manau, kad Vokietija ir Lietuva šiais metais padarė didelę pažangą.
Man tai prasidėjo balandžio mėnesį, kai Prezidentas G.Nausėda pasikvietė mane į susitikimą ir paprašė, pasakė, kad Lietuva norėtų, jog Vokietija ir toliau čia atliktų savo kaip NATO vadovaujančios valstybės vaidmenį ne tik anksčiau suformuotoje priešakinių pajėgų kovinėje grupėje, kurią turime penkerius metus (jau beveik šešerius), bet ir toliau stiprinant rytinį flangą. Atsižvelgiant į NATO poziciją dėl agresijos karo mūsų žemyne. Tai įvyko likus beveik trims mėnesiams iki NATO viršūnių susitikimo Madride ir jau tada sprendimas buvo priimtas.
Ilgai netruko, kol Berlyne Vokietijos vyriausybė tam pritarė. Jau likus dviem mėnesiams iki NATO viršūnių susitikimo Madride buvo priimtas sprendimas, kad Vokietija to imsis. Leiskite man tik pasakyti du pastebėjimus, kurie, galbūt labiausiai čia esantiems dalyviams iš Vokietijos, leis susidaryti vaizdą, kaip po to tęsėsi diskusijos ir sprendimų priėmimas.
Pirmiausia filosofinis aspektas. Gerbiama Pirmininke, Jūs labai maloniai išreiškėte savo dėkingumą už Vokietijos karinį buvimą ir įsipareigojimą Aljanso gynybai Lietuvoje, čia, rytiniame flange. Svarbu suprasti filosofinį šio dalyko aspektą. Vokietija įsitraukia į šią esminę veiklą ne tam, kad kam nors padarytų paslaugą – tai yra Aljanso gynyba ir galiausiai tai yra mūsų pačių gynyba. Taip Vokietija gina save pačią čia, Lietuvoje. Ši saugumo nedalomumo Aljanse koncepcija yra pagrindas to, ką mes čia kartu darome, kaip tai buvo ir 2017 m., kai buvo įsteigta priešakinių pajėgų kovinė grupė.
Mane šiek tiek nustebino politinės diskusijos, kurias ši tema sukėlė Lietuvos demokratinėje politikoje. Galbūt tai buvo natūralu. Tai labai svarbu abiem mūsų šalims. Ir demokratijoje valstybėje visada vyks aktyvios diskusijos dėl tokio svarbaus klausimo. Tai dalis, kuri yra suprantama.
Bet aš, būdamas Vokietijos ambasadoriumi, taip pat pajutau kai ką, kas, ko gero, turėjo mane ne tik nustebinti. Galiausiai turėjau pranešti savo vadovybei Berlyne, kad pakankamai akivaizdu, jog per pastaruosius kelerius metus mūsų šalis, gerbiamieji Vokietijos parlamento nariai, mūsų šalis prarado tam tikrą pasitikėjimo dalį Lietuvos politiniame spektre, žiniasklaidoje ir visuomenėje. Diskusija apie tai, kas buvo sutarta birželį Kanclerio O.Scholzo ir Prezidento G.Nausėdos buvo persmelkta tam tikro nepasitikėjimo, ar Vokietija tikrai yra patikima sąjungininkė imtis centrinio, vadovaujančio vaidmens kuriant brigadą, stiprinant rytinį flangą Lietuvoje. Pastebėjau, kad yra nesuskaičiuojama daugybė karybos ekspertų, kurie tiksliai apibrėžia, kas yra brigada, o kas nėra brigada, ir kur ji yra.
Ir tai yra sveikas dalykas. Kaip jau sakiau, kiekvienoje demokratinėje valstybėje svarbus klausimas bus diskutuojamas. Ir, žinoma, iki tam tikro laipsnio tai yra legitimu, kaip ir tai, jei Lietuvos politikai, Lietuvos žmonės norėtų siekti daugiau nei buvo sutarta birželį. Manau, kad daugiau saugumo yra daugiau saugumo. Kol kas viskas klostosi gerai.
Vis dėlto noriu atkreipti dėmesį į vieną labai svarbų dalyką – jautrų dalyką. Keletą kartų aptikau intonacijų, kurios implikuoja, o kartais ir tiesiai sako, kad Vokietija atsitraukinėja arba vengia vykdyti savo jau turimus įsipareigojimus ir užduotis – tai yra a) netiesa ir b) įžeidžia, ir c) tai niekam nebus naudinga – ir tai yra politinis aspektas, kurį aš noriu Jums visiems pabrėžti. Ši diskusija yra ardanti ir žalinga.
Ir norėčiau paraginti mus visus suprasti, kad Vokietija ir Lietuva turi tai daryti kartu. Kartu. Kartu. Bet kokia mintis, kad reiškiant nepasitenkinimą, Vokietija galėtų būti spaudžiama ar įžeidinėjama, tikrai neatves nei vieno papildomo vokiečių kario į Lietuvą. Tai veikiau sukels nusivylimą.
Mano raginimas yra toks pats, kokį viešai išsakiau dar rugsėjį. Mano raginimas – leiskite tai išspręsti karybos ekspertams. Mes visiškai pasitikime Lietuva, kuriančia savo infrastruktūrą. Dedamos pastangos yra įspūdingos. Jos yra puikios. Tam skirtas finansavimas yra puikus, o karybos ekspertai turi išsiaiškinti, kaip tiksliai atrodo XXI amžiaus brigada, skirta Lietuvos gynybai mūsų Aljanse. Tai mano kreipimasis šiandien į mus visus, į Jus visus.
Norėčiau dar kartą padėkoti Jums, gerbiama Pirmininke, ir palinkėti šiai konferencijai vaisingų diskusijų, atviro keitimosi nuomonėmis ir puoselėti tą solidarumo jausmą, kuris sieja Vokietiją ir Lietuvą. Taigi, linkiu mums visiems, Jums visiems, laimingo švenčių laikotarpio, linksmų, palaimintų ir, jei galiu taip pasakyti, mąslių. šv. Kalėdų. Ačiū.
