Šešių aukštų arenoje žiūrovams skirti keturi aukštai. Pirmajame aukšte įrengti persirengimo kambariai, restoranas, amfiteatras, parodų erdvė, sandėliai, kitos techninės patalpos. Viršuje – techninis aukštas, kuriame sustatyta šildymo ir vėdinimo įranga.
Tribūnos žiūrovams yra trijų lygių. Žiūrovai galės patekti į tą lygį, į kurį bus įsigiję bilietus. Kiekvienam lygiui skirti atskiri įėjimai. Į trečiąjį lygį bus galima patekti pastato išorėje esančiais laiptais. Arenoje yra ir liftai, tačiau renginių metu jie masiškai naudojami nebus. Liftai skirti neįgaliesiems, biurų darbuotojams ir privačių ložių nuomininkams.
„Paprastai arenose žiūrovai turi lipti laiptais į viršų. „Žalgirio“ arena suprojektuota taip, kad žiūrovai iškart pateks į antrą aukštą, jiems nereikės niekur kilti ar leistis. Parteryje ir pirmo lygio tribūnose bus galima judėti laisvai, trečiame aukšte įrengtos ložės. Į šį lygį žmonės iš apačios kils liftais. Trečio lygio tribūnas mes vadiname jaunimo, jos ne taip arti aikštės, galbūt ir bilietai čia kainuos kiek pigiau", – pasakojo vienas „Žalgirio“ arenos autorių architektas Aurimas Ramanauskas.
Apatinėje arenos „taurėje" telpa 7000 žmonių, ložėse – 1000, viršutinėse tribūnose galės įsitaisyti taip pat apie 7000 žiūrovų.
Išskirtinės akustinės savybės
Pirmuosius renginius planuojantys arenos valdytojai džiaugiasi, kad naujoji arena išsiskirs akustinėmis savybėmis. Siekiant išvengti garso atspindžių, sumontuotos dviejų sluoksnių pakabinamos lubos, stogas išklotas akustine ir stiklo vata, įrengtos akustinės užuolaidos. Lietuvos arenose tai unikalūs sprendimai.
„Ne visiems renginiams trukdo šviesa ar svarbi gera akustika. Tad dvi kraštinės yra visiškai atviros. Pati arena matysis jau iš vestibiulio. O iš arenos atsivers vaizdas į senamiestį ir miestą. Tai yra bendruomenei skirta erdvė, todėl norime, kad žmonės matytų miestą. Kad būnant arenoje išliktų tas jausmas, jog tu esi miesto centre. Atviroje arenoje galės vykti naujametės eglutės vaikams, konferencijos, sodininkų parodos ir pan. Koncertų metu arenos erdvė bus užveriama užtraukiamomis užuolaidomis“, – pasakojo „Žalgirio„ arenos autorių komandai vadovavęs architektas Eugenijus Miliūnas.
Arenoje įrengtos dviejų rūšių užuolaidos. Gaisro atveju nusileidžia specialios priešgaisrinės užuolaidos, kurios neleidžia sklisti ugniai ir dūmams. Kitos, akustinės, užuolaidos mygtuko paspaudimu bus užtraukiamos koncertų metu. Jos primins teatro užuolaidas.
„Konkurencijos nesibaiminame. „Žalgirio“ arenos išskirtinumas – ypatingai gera akustika, moderniausios technologijos arenos viduje, suteikiančios galimybę organizuoti aukščiausios klasės renginius. Kaune susiduria pagrindiniai šalies transporto mazgai, todėl į „Žalgirio" areną bus patogiau atvykti lankytojams iš visos Lietuvos. Per didžiuosius sporto renginius ar išskirtinio lygio koncertus, pritraukiant žiūrovus, pasitarnaus ir Tarptautinis Kauno oro uostas“, – sakė „Žalgirio„ arenos direktorius Paulius Motiejūnas.
Kuriamos legendos
Dar nespėjus atidaryti naujosios arenos, apie jos architektūrinius sprendimus jau kuriamos legendos. Kalbama, jog pirmajame aukšte architektas numatė erdvę parodoms, o tam, kad kam nors nekiltų mintis joje įrengti biurus, padarė nuožulnias grindis – esą, jog kėdės su ratukais nuslystų žemyn. Išgirdęs tokias kalbas architektas E. Miliūnas nusijuokia.
„Pirmame arenos lygyje mes padarėme didžiulį pandusą. Jis atitinka šalia esančio šlaito nuolydį, tarsi sulimpa su tuo šlaitu. Išties, ten nelabai ką gali įrengti, nebent parodas organizuoti. Stalų ten nepastatysi, na, nebent nelygiomis kojomis, – šypsosi architektas ir priduria, – neturėjome sąmoningo plano padaryti taip, kad nieko kitko žmonės ten negalėtų daryti tik parodas. Greičiau norėjome sulieti su landšaftu. Dabar jis tokia dominante tapo apačioje, apatiniame lygyje prie vandens. Manau, kad ten ir bus parodos. O ta erdvė kai kam įdomiausia ir yra. Kaip savarankiška erdvė prie arenos“.
Įsikurs biurai ir restoranai
Aplinkui areną išdėstytos nuomai skirtos komercinės erdvės. Taip pat numatytos erdvės parodoms, muzikavimui ir konferencijoms skirtas amfiteatras, vietos kavinėms ir restoranams. Kultūrinių ir pramoginių erdvių langai atgręžti į Nemuną ir Senamiestį, biurai atsukti į miestą. Daugiausiai kavinių ir restoranų įsikurs pirmame ir antrame arenos aukštuose, biurai išsidėstys visuose aukštuose, išskyrus šeštąjį, techninį, aukštą.
„Žalgirio„ arenos statybos finansuojamos iš Kauno miesto bei Lietuvos valstybės biudžetų, Europos Sąjungos ir šalies gyventojų lėšomis. Projekto „Kauno pramogų ir sporto rūmai Nemuno saloje, Karaliaus Mindaugo pr. 50“ finansavimo ir administravimo sutartyje numatyta, jog iš Europos regioninės plėtros fondo arenos statybai bus skirta 50 mln. Lt. Kauno sporto arenos bendra vertė – 172,1 mln. Lt.
