„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2017 09 22

Išankstinė pensija: kas jos kreipiasi ir ką būtina žinoti?

Šiuo metu Lietuvoje uždirbtų atostogų – į pensiją gali išeiti 62 metų moterys ir 63 metų bei 6 mėnesių amžiaus sulaukę vyrai.  Didžioji dalis šalies senjorų į pensiją išeina numatytu laiku, tačiau nedidelė dalis naudojasi ir kitomis galimybėmis – pensiją atidėti ir vėliau gauti ją didesnę arba kreiptis dėl išankstinės pensijos ir iš darbo rinkos pasitraukti anksčiau. Kas pastūmėja gyventojus priimti pastarąjį sprendimą ir ką būtina žinoti prieš jį priimant?
Senjorai
Senjorai / 123rf.com

Išankstinė pensija – mažesnė

Pasinaudojančių galimybe į senatvės pensiją išeiti anksčiau nei įprasta Lietuvoje nemažai. „Sodros“ duomenimis, pirmajį 2017 metų pusmetį šalyje buvo 7 417 išankstinės senatvės pensijos gavėjų. Mintis anksčiau išeiti uždirbtų atostogų galbūt daugeliui atrodo patraukli, tačiau verta atkreipti dėmesį į kelis svarbius dalykus.

Pirmiausia, pretenduojantis į išankstinę pensiją asmuo turi atitikti keletą kriterijų. „Išankstinė senatvės pensija gali būti paskirta asmeniui, kuris kreipimosi dėl išankstinės senatvės pensijos dieną atitinka visas sąlygas, nustatytas Pensijų išankstinio mokėjimo įstatyme (Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatyme). Tai yra – jam iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai, jis turi ne mažesnį kaip 30 metų pensijų draudimo (tai yra būtinąjį) stažą, negauna jokių pensijų ar kitų išmokų, išvardintų minėtame įstatyme.

Pirmajį 2017 metų pusmetį šalyje buvo 7 417 išankstinės senatvės pensijos gavėjų.

Išankstinę senatvės pensiją norintis gauti žmogus negali būti vienas iš tų asmenų, kurie pagal Pensijų įstatymą (Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą) išvardinti kaip privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, negali būti ūkininkas ar jo partneris, taip pat negali gauti pajamų, susijusių su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, užsienio valstybėje“, – į ką svarbu atkreipti dėmesį vardino Šiaulių „Sodros“ skyriaus direktoriaus pavaduotoja Stanislava Krugiškienė.

Privalu atkreipti dėmesį į tai, kad pasirinkęs išankstinę pensiją asmuo gauna mažesnę pensiją lyginant su senatvės pensija, kurią jis gautų sukakęs pensinį amžių, nes ši pensija yra mažinama priklausomai nuo to, kiek laiko yra likę iki jam nustatyto pensinio amžiaus. Išankstinė senatvės pensija apskaičiuojama taip pat kaip senatvės pensija sukakus pensinį amžių ir mažinama dydžiu, kurį sudaro 0,4 procento, padauginto iš pilnų mėnesių, asmeniui likusių iki senatvės pensijos amžiaus sukakties, skaičiaus. Tarkime, asmeniui, kuris kreipiasi dėl išankstinės senatvės pensijos, iki senatvės pensijos amžiaus sukakties yra likę 5 metai (tai yra 60 mėnesių), tad jam apskaičiuota senatvės pensija, kuri jam priklausytų, jei jis būtų sukakęs senatvės pensijos amžių, bus mažinama 24 procentais (0,4×60).

S. Krugiškienė atkreipė dėmesį, kad išankstinę pensiją pasirinkęs žmogus turi žinoti, jog taip sumažina ir savo būsimą pensiją, kuri bus mokama jau sulaukus pensinio amžiaus: „Asmeniui, gavusiam išankstinę senatvės pensiją, sukakus senatvės pensijos amžiui, senatvės pensijos dydis apskaičiuojamas Pensijų įstatymo nustatyta tvarka ir mažinamas dydžiu, kurį sudaro apskaičiuotos pensijos 0,4 procento, padauginto iš pilnų mėnesių, kuriuos asmuo gavo išankstinę pensiją, skaičiaus. Kitaip tariant, jei asmuo išankstinę pensiją gavo visus pilnus 5 metus (60 mėnesių), jo senatvės pensijos dydis visam laikui išlieka taip pat mažesnis 24 procentais, kaip ir išankstinė pensija.

Nulemia aplinkybės

Nors iš pažiūros išankstinė pensija atrodo, kaip galimybė „paatostogauti“ anksčiau, vis dėlto šį sprendimą, anot „Sodros“ atstovės dažniausiai nulemia kitos aplinkybės. „Akivaizdu, kad dažniausiai dėl išankstinės senatvės pensijos kreipiasi darbo netekę asmenys, kai baigiasi nustatytas nedarbo draudimo išmokos mokėjimas ir jie nebeturi kito pragyvenimo šaltinio, o dėl amžiaus sunku įsidarbinti. Išankstinės senatvės pensijos gavimo laikotarpis įvairus – nuo vienerių iki penkerių metų. Dėl šių pensijų tiek moterys, tiek vyrai kreipiasi maždaug vienodai“, – komentavo S.Krugiškienė.

Jei asmuo išankstinę pensiją gavo visus pilnus 5 metus (60 mėnesių), jo senatvės pensijos dydis visam laikui išlieka taip pat mažesnis 24 procentais, kaip ir išankstinė pensija.

Pašnekovė tikino, kad pasitaiko atvejų, kai išankstinės pensijos kreipiasi ilgai nedirbę priešpensinio amžiaus asmenys, taip pat tie, kuriems buvo mokama netekto darbingumo pensija, tačiau kurie, pripažinus juos darbingais, jos nebegauna. Tada gyventojas kreipiasi dėl išankstinės senatvės pensijos, nes darbo nesusiranda ir nebeturi vilties grįžti į darbo rinką.

„Retesni atvejai, kai atleidus iš darbo asmuo iš karto kreipiasi dėl išankstinės senatvės pensijos skyrimo arba, jei dar nebūna įgijęs teisės į išankstinės senatvės pensijos skyrimą, pralaukia tą laiką nedirbdamas ir, likus 5 metams iki senatvės pensijos, kreipiasi dėl išankstinės senatvės pensijos skyrimo“, – dar vieną priežastį įvardijo S.Krugiškienė.

Būna ir tokių atvejų kai asmenys teigia, kad jaučiasi blogai, neturi sveikatos dirbti, bet neįgalumas jiems neskiriamas, taigi nusprendžia kreiptis dėl išankstinės senatvės pensijos mokėjimo.

S.Krugiškienė pridūrė, kad pasitaiko ir atvejų, kai iš dalies darbingas asmuo, netekęs nuo 45 iki 55 procentų darbingumo, atsisako netekto darbingumo pensijos: „Neturi darbo, nenori lankytis Darbo biržoje, nes, neva, taip pažeidžiamas jo žmogiškasis orumas, tad kreipiasi dėl išankstinės senatvės pensijos, kuri yra didesnė nei netekto darbingumo pensija, kaip netekusiam 45-55 procentų darbingumo.“

Galiausiai, pašnekovė pridūrė ir vieną pragmatišką argumentų – nesulaukti pensinio amžiaus. „Žmogus pasiskaičiuoja, kad jam taip naudingiau. Sakykime, jei gaus išankstinę pensiją 5 metus, t. y. avansu jam bus išmokėta pensija, nors ir mažesnė 24 procentais, tačiau tik per 15 metų ir 10 mėnesių, kuomet jis gaus senatvės pensiją, taip pat mažesnę 24 procentais, ši avansu išmokėta suma bus „išnaudota“. Teigia, jog gali tiek ir nesulaukti. Apskritai, yra ne vienas, manantis, jog gali nebesulaukti senatvės pensijos amžiaus, todėl nori gauti išankstinę pensiją“, – tikino S.Krugiškienė.

Būtina įvertinti riziką

Šiaulių „Sodros“ skyriaus direktoriaus pavaduotoja, atkreipė dėmesį, kad išankstinę pensiją norėtų skirtis daugiau žmonių, tačiau neretai neturi 30 metų stažo. Vis dėlto, S.Krugiškienė atkreipė dėmesį, kad žengiant šį žingsnį reikėtų gerai įvertinti rizikas. „Kreipiantis dėl išankstinės pensijos, asmenys dažnai neįvertina fakto, jog šios pensijos mokėjimas bus sustabdytas dėl įsidarbinimo, ypač įsidarbinimo užsienio valstybėje, pradėjus verstis individualia (savarankiška) veikla arba tapus ūkininku ar jo partneriu pagal Ūkininkų ūkio įstatymą, nors kreipiantis dėl pensijos, apie tai jie yra informuojami. Taip pat dauguma nėra patenkinti sumažėjusia pensija, gaunama jau sukakus senatvės pensijos amžių, nors apie jiems tai taip pat paaiškinama kreipimosi metu, bet, turbūt, pasimiršta“, – pastebėjo pašnekovė.

Natūralu, tokiam žingsniui neretai pastūmėja neturėjimas pragyvenimo šaltinio ir tai tampa vienintele išeitimi pragyventi. Tačiau kiekvienas besikreipiantis dėl išankstinės pensijos, turi gerai įvertinti visas priežastis, atsižvelgti į sveikatos būklę, finansines galimybes, socialines garantijas.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal 2018 m. įsigaliosiantį naujos redakcijos Pensijų įstatymą šios pensijos bus skiriamos tomis pačiomis sąlygomis, tik pravartu prisiminti, kad (būtinojo) stažo reikalavimas nuo 2018 m. didės.

Pensijų amžiaus lentelė:

Metai Vyrai Metai Moterys
2017 63 metai, 6 mėn. 2017 62 metai
2018 63 metai, 8 mėn. 2018 62 metai, 4 mėn.
2019 63 metai, 10 mėn. 2019 62 metai, 8 mėn.
2020 64 metai 2020 63 metai
2021 64 metai, 2 mėn. 2021 63 metai, 4 mėn.
2022 64 metai, 4 mėn, 2022 63 metai, 8 mėn.
2023 64 metai, 6 mėn. 2023 64 metai
2024 64 metai, 8 mėn. 2024 64 metai, 4 mėn.
2025 64 metai, 10 mėn. 2025 64 metai, 8 mėn.
2026 65 metai 65 metai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs