„Sprendimą nutraukti bendradarbiavimą su komerciniais tarpininkais Rusijos Federacijoje Užsienio reikalų ministerija priėmė vadovaudamasi kitų Šengeno valstybių gerąja praktika, siekdama užtikrinti efektyvesnį ir skaidresnį Šengeno vizų paraiškų konsulinėse įstaigose priėmimą“, – atsakyme BNS nurodė ministerijos Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamentas.
Anot jo, su komerciniais tarpininkais Rusijoje nebendradarbiauja Vokietija, Prancūzija, Belgija, Liuksemburgas, Islandija, Slovėnija, Latvija ir Estija.
Vizų tarnybos su komerciniais tarpininkais gali bendradarbiauti tik dėl Šengeno vizų.
Anot Užsienio reikalų ministerijos (URM), tarpininkų atsisakymas leis sumažinti administracinę naštą Lietuvos institucijoms, dalyvaujančioms vizų išdavimo procese. Mat komerciniai tarpininkai turi būti akredituoti, tikrinami vietoje, nuolat turi būti stebima, ar galioja komercinių tarpininkų pateikti dokumentai, kasmet atnaujinama akreditacija ir pan.
„Be to, komerciniai tarpininkai yra užsienio subjektai, todėl jų patikimumui tikrinti reikia ypač daug išteklių“, – tvirtina URM.
Anot jos, komerciniai tarpininkai su vizų tarnybomis gali bendradarbiauti tik dėl prašymų išduoti vizą pateikimo, jie neturi teisės rinkti biometrinės informacijos. Biometriniams duomenims pateikti keliautojai privalo asmeniškai atvykti į diplomatines atstovybes, vizų centrus, lydimi komercinio tarpininko atstovo, turi jam papildomai mokėti.
Pernai Lietuvos vizų tarnyba Rusijoje bendradarbiavo su 30 komercinių tarpininkų. Jų pateikti prašymai išduoti Šengeno vizą sudarė vos 3 proc. visų prašymų.
Lietuvos vizų tarnybos Rusijoje 2017 metais išdavė 92 tūkst. 922 Šengeno vizas. Pagal šį rodiklį Lietuva užėmė dešimtą vietą tarp Šengeno valstybių.
Nuo šių metų sausio 1-osios iki gegužės 31-osios išduotos 30 tūkst. 262 Šengeno vizos.
Rusijoje šiuo metu veikia 17 Lietuvos vizų centrų.
Šiemet komercinių tarpininkų paslaugų išduodant vizas atsisakyta Kazachstane, Ukrainoje ir Baltarusijoje.