2021 metais išduota 1385 ilgalaikio gyventojo leidimai – daugiausia nuo 2017 metų, kuomet tokių leidimų suteikta 980.
Leidimą nuolat gyventi Lietuvoje dažniausiai gavo Baltarusijos (315), Rusijos (278), Ukrainos (234) ir Afganistano (188) piliečiai.
Daugiausia ilgalaikio gyventojo leidimų suteikta užsieniečiams pragyvenusiems Lietuvoje bent penkerius metus (486), gavusiems pabėgėlio statusą (360), lietuvių kilmės asmenims (141).
Migracijos departamento teigimu, toks ilgalaikio gyventojo leidimų augimas matomas dėl didėjančio Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičiaus.
„Ilgalaikio gyventojo leidimų augimas yra logiškas ir nuoseklus, nes metai iš metų Lietuvoje daugėja užsieniečių, kurie po 5 metų gyvenimo įgyja teisę nuolat gyventi Lietuvoje“, – BNS teigė departamentas.
Taip pat 2021 metais išduotas ar pakeistas rekordiškai didelis laikinai gyventi teisę suteikiančių leidimų skaičius. 2021 metais jis siekė 51,8 tūkst. ir buvo daugiau nei du kartus didesnis nei 2017 metais, kai jų išduota 19,4 tūkst.
Leidimų laikinai gyventi daugiausiai suteikta Baltarusijos – 20,6 tūkst. ir Ukrainos – 19,6 tūkst. piliečiams.
Dažniausiais išdavimo pagrindas – darbas (39 tūkst.), šeimos susijungimas (6 tūkst.), studijos (3,1 tūkst.).
Vis dėlto 2021 metais buvo rekordiškai aukštas panaikintų laikinų leidimų skaičius – 8502 leidimai, kai tuo tarpu 2017 metais tokių buvo 2869.
Didėjantį laikinųjų leidimų gyventi išdavimų skaičių Migracijos departamentas aiškina iš užsienio atvykstančių darbuotojų skaičiaus augimu.
„Kiekvienais metais vis daugiau darbuotojų atvyksta į Lietuvą iš užsienio, kurių labai trūksta darbo rinkai, kadangi ekonomika auga, o vietinės darbo jėgos neužtenka. Taip pat darbo jėgos imigraciją skatina nuosekliai laisvinamos imigracijos taisyklės (teisės aktai)“, – BNS informavo Migracijos departamentas.
