Seime buvo kalbama, jog konservatoriai net žadėjo nemažą būsto paskolą turinčiam E.Vareikiui rasti darbą, kad jis padėtų mandatą.
A.Zuokas išėjo vaidindamas žmonių gelbėtoją
Buvimas čia ir negebėjimas pasiekti rezultatų visuomet kirbėjo manyje. Tai pagaliau prasiveržė, – apie pasitraukimą kalbėjo A.Zuokas.
2009-ųjų pabaigoje apie pasitraukimą iš parlamento paskelbė tuomet liberalcentristams dar vadovavęs Artūras Zuokas. Mandato jis atsisakė po to, kai valdžia nepritarė jo idėjai sumažinti PVM.
Prieš tai A.Zuokas su grupe parlamentarų įregistravo pataisas, kuriomis nuo 2011-ųjų sausio pasiūlė nustatyti 20 proc. PVM, o šildymui, visuomeniniam transportui, maitinimo paslaugoms, knygoms, maisto produktams, meno renginiams taikyti gerokai mažesnį PVM.
Tada jis pareiškė, kad jeigu pataisos nebus priimtos, jis atsisakys Seimo nario mandato. Taip ir padarė.
„Nesigailiu, kad taip padariau, nes pasakytas žodis yra vertybė. Buvimas čia ir negebėjimas pasiekti rezultatų visuomet kirbėjo manyje. Tai pagaliau prasiveržė“, – paklaustas, ar nesigaili duoto pažado, tuomet aiškino A.Zuokas.
Jo vietą Seime užėmė sutuoktinė Agnė Zuokienė, kuri prie liberalcentristų neprisijungė, o tapo Mišrios Seimo narių grupės nare.
Išeidamas A.Zuokas sakė, kad ieškos įdomaus bei prasmingo darbo, ir kuriam laikui dingo iš viešumos. 2010-ųjų vasarą jis paliko savo įkurtą Liberalų ir centro sąjungą, kurioje jau kuris laikas brendo nepasitenkinimas A.Zuoku, ir įkūrė visuomeninį judėjimą „Taip“, dalyvavo savivaldos rinkimuose, po kurių vėl tapo Vilniaus meru.
Išėjo dėl kyšininkavimo skandalo
2004 metų liepą, niekaip nenutylant parlamentarų korupcijos skandalui, iš Seimo pasitraukė jo epicentre atsidūrę socialdemokratas Vytenis Andriukaitis, su Naująja sąjunga į Seimą patekęs Vytautas Kvietkauskas ir konservatorius Arvydas Vidžiūnas.
Prieš tai Generalinė prokuratūra prašė leisti Seimo patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn dėl kyšininkavimo, bet Seimas šį prašymą atmetė.
Palikdami Seimą V.Andriukaitis ir A.Vidžiūnas gavo po beveik 25 tūkst. Lt dydžio išeitinių kompensacijų, V.Kvietkauskas – 16 tūkst. Lt.
Remdamiesi 2001-2004 metais surinktais operatyviniais duomenimis, prokurorai bandė įrodyti, kad A.Vidžiūnas, V.Kvietkauskas ir V.Andriukaitis, būdami Seimo nariais, galėjo imti kyšius nuo 25 iki 95 tūkst. litų iš tuomet „Rubicon group” besivadinusios įmonių grupės vadovo Andriaus Janukonio už įtaką priimant įvairius teisės aktus.
Nors įtarimai skambėjo baisiai, tačiau vos po kelių mėnesių Generalinė prokuratūra paskelbė, kad ikiteisminis tyrimas trijų politikų atžvilgiu yra nutraukiamas.
Tuometis generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis teigė, kad bylos nutraukimas dar neįrodo minėtų parlamentarų nekaltumo.
G.Jasaitis aiškino, kad bylos nutraukiamos dviem atvejais – nebuvus nusikalstamos veikos bei pritrūkus įrodymų, kad buvo nusikalsta. Jis sakė, kad trijų parlamentarų byla – pastarasis atvejis.
Visi trys politikai kaltinimų atsikratė, bet į Seimą po rinkimų sugrįžo tik du – V.Andriukaitis ir A.Vidžiūnas. V.Kvietkauskas grįžo į žurnalistiką.
Nesugebėjo pritapti prie Seimo mašinos
2006-ųjų gegužę, po 14 Seimo nario kėdėje praleistų metų, apie pasitraukimą pranešė amžinatilsį Kazys Bobelis. Pagal Valstiečių liaudininkų sąjungos sąrašą išrinktas parlamento senbuvis tada teigė, kad turi labai daug kitų reikalų, kurių pagrindinis – parašyti knygą.
K.Bobelis neslėpė nusivylęs Seimu, nes parlamentarai susiskaldę, o viršų paėmę partiniai interesai.
„Daugiau kovota dėl šių dalykų negu dėl moralinių, dvasinių vertybių. Trūksta moralės, sąžiningumo, padorumo, pagarbos vieni kitiems, taip pat kultūringos, nekorumpuotos veiklos. Daugelį Seimo narių labai gerbiu. Ten yra padorių, gerų vyrų, bet yra ir keletas blogų „obuoliukų". Jie gadina viso Seimo įvaizdį“, – tuomet sakė partijas ne kartą keitęs K.Bobelis.
Trūksta moralės, sąžiningumo, padorumo, pagarbos vieni kitiems, taip pat kultūringos, nekorumpuotos veiklos, – Seimo minusus vardijo K.Bobelis.
2003 spalį Seimo nario mandato nusprendė atsisakyti tuometis liberalcentristas Rimvydas Vaštakas. Tuo metu jis parlamente jau buvo praleidęs trejus metus.
„Šita mašina – Seimas, Vyriausybė – sukasi visuomenės labui per lėtu tempu. Man pagal savo įsitikinimus nepavyko prisiderinti prie šios mašinos. Aš nematau, kad galiu duoti valstybei naudos ar įvykdyti rinkėjams duotus pažadus", – tuomet aiškino jis.
Išėjęs iš parlamento R.Vaštakas tapo laivų krovos bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ direktoriumi. 2009-aisiais jis tapo susisiekimo viceministru ir dirbo iki kadencijos pabaigos.
1995 metais socialdemokratas Audrius Rudys taip pat atsisakė Seimo nario mandato ir nuėjo dirbti į banką.
1992 metų gegužę mandato atsisakė Aukščiausiosios Tarybos (AT) deputatas, amžinatilsį Jokūbas Minkevičius. Tais pačiais metais AT Laikinoji tyrimo komisija nustatė, kad 1940-aisiais jis buvo NKVD vertėjas. J.Minkevičius nusprendė nelaukti, kada bus pradėta jo mandato panaikinimo procedūra, todėl pasitraukė pats.
