Asociacijos savanorė Miglė Malvicaitė 15min pasakojo, kad „Auksinių minučių“ projektas vykdomas mokyklose ir 7-12 klasių moksleiviai mokomi pirminio gaivinimo.
„Mokymai trunka dvi akademines valandas, paaiškiname, kaip viską reikia daryti ir kartojame, kad atsirastų vadinamoji raumenų atmintis. Jeigu atsitiktų tokia situacija, kad tas vaikas galėtų imti ir gaivinti, jam būtų susiformavę, žingsnis po žingsnio, kaip viską daryti“, – aiškino pašnekovė.
Mokymai turi būti privalomi
Iniciatyvos autoriai nusprendė atvykti ir į pajūrį, kur vasarą suplūsta poilsiautojai. Anot M.Malvicaitės, jei lietuviai žinotų, kaip nukentėjusiam suteikti pirmąją pagalbą, galima būtų išgelbėti daug daugiau gyvybių.
„Pagalvojome, kad vasaros sezonas, mokyklos nebedirba, bet kadangi šiltas oras, labai daug žmonių prie jūros. Statistika kol kas Lietuvoje liūdna, išgyvena tikrai labai nedaug žmonių. Tačiau turime daug gerų pavyzdžių, kai Danijoje valdžios iniciatyva buvo įvesti mokymai ir išgyvenamumas išaugo penkis kartus. Manome, kad tai labai svarbu ir vienas iš didžiausių mūsų tikslų – padaryti, kad tokie mokymai būtų nacionaliniai“, – kalbėjo ji.
M.Malvicaitės teigimu, nors visi turintys vairuotojo pažymėjimą yra praėję pirmosios pagalbos kursus, tačiau jie nėra efektyvūs.
„Kai ateina į vairavimo pirmos pagalbos mokymus, būna viena moteriškė su vienu manekenu. Ji teoriškai pasako, kaip turėtų atrodyti ir jeigu žmogus turi galimybę prieiti prie to manekeno, jis gali paspausti vieną, du kartus krūtinę. Teoriškai, gal jis ir gali ką nors įsiminti, tačiau tas išlieka labai trumpą laiką“, – sakė ji.
Visus norinčius išmokti gaivinimo pagrindų jaunieji medikai kviečia į mokymus prie Palangos centrinės gelbėjimo stoties, kurie vyks du paskutinius liepos savaitgalius ir du pirmus rugpjūčio savaitgalius.
„Nuo kitos savaitės mokymai vyks penktadienį, šeštadienį, sekmadienį. Liepos 28-29 dienomis galėsite rasti mūsų komandos atstovus ir Nidoje. Pradedame darbą apie 10-11 valandą ir iki baigime apie 16-17 valandą“, – teigė M.Malvicaitė.
Ką daryti, jei pamatote žmogų be sąmonės?
Mokymuose vykusiuose prie Palangos gelbėjimo stoties trys merginos susirinkusiems poilsiautojams pasakojo, kaip reikia atlikti pirmąjį gaivinimą. Tačiau mokymų pradžią jos pradėjo nuo to, ką apskritai daryti, kai pamatote suklupusį žmogų.
„Reikėtų prieiti, atsiklaupti iš šono ir patikrinti, ar žmogus yra sąmoningas. Reikia pagarbiai suimti žmogui už pečių ir garsiai šaukiant bei klausiant „kas atsitiko?“ papurtyti jį. Negalima trankyti žmogui per veidą, apipilti nei šaltu, nei karštu vandeniu“, – susirinkusiems aiškino savanorė.
Įsitikinus, kad asmuo nėra gyvybingas, antras žingsnis būtų patikrinti, ar žmogus kvėpuoja. Savanorių teigimu, pritūpus prie nukentėjusio, reikia vieną ranką padėti ant kaktos, kitą – po smakru, atlošti galvą ir pakelti smakrą.
„Tada reikia pridėti savo ausį prie burnos ir skaičiuoti iki 10, stebime, ar žmogaus krūtinė kilnojasi. Jeigu nejaučiate, negirdite ir nematote jokių iškvėpimo ženklų, įvertinate, kad žmogus yra be sąmonės, jis nekvėpuoja ir jam reikia būtinos pagalbos“, – sakė savanorė.
Trečias žingsnis – kviečiate pagalbą. Savanorės pataria, jeigu esate vietoje, kur daug žmonių, išskirti kelis žmones, kad šie paskambintų greitajai. Tačiau mokymus paplūdimyje vedusi savanorė pabrėžė, jog prašydami iškviesti greitąją, reikia nurodyti konkretų žmogų, o ne tiesiog šauktis pagalbos.
„Jeigu pasakysite, kad kas nors iškviestų pagalbą, tai arba visi puls kviesti arba nei vienas nepaskambins. Nebijokite rodyti į žmogų, žiūrėti jam į akis ir apibūdinti jį, jeigu jo nepažįstate. Turite sulaukti atsakymo: „taip, einu, nešu, skambinu“, – teigė ji.
Dar kito asmens reikia paprašyti, kad šis atneštų elektrošoką. Tačiau, kaip ir prieš tai buvusiu atveju, būtina sulaukti atsakymo, kad šis suprato prašymą. Pajūryje defibriliatorių galima rasti centrinėje gelbėjimo stotyje.
Gaivinimas pradedamas nuo paspaudimų
Ketvirtas žingsnis – krūtinės paspaudimai. Klūpant prie žmogaus reikia sukryžiuoti rankas, sunerti pirštus, ištiesti rankas ir dėti žmogui ant krūtinės vidurio. Padėjus delno apačią ant krūtinės ląstos, reikia pasvirti virš asmens ir spaudžiant stengtis perduoti visą savo kūno masę.
„Reikia įspausti 5-6 centimetrus. Jeigu išgirstate trakštelėjimą, reikia nenustoti gaivinti, nes didelė tikimybė, kad šonkaulio nesulaužėte, o tiesiog išnarinote“, – sakė savanorė.
Siekiant užtikrinti tinkamą kraujotaką, būtina per minutę padaryti 100-120 paspaudimų. Jaunosios medikės taip pat rekomendavo išradingą būdą, kaip išlaikyti ritmą darant paspaudimus: reikia niūniuoti „Ant kalno mūrai“ arba „Stayin' Alive“. Šių dainų ritmas padės pataikyti į taktą.
Dar vienas būdas – skaičiuoti 3 kartus po 10. Po to reikėtų daryti įpūtimus. Tačiau savanorės pabrėžė, kad šį veiksmą reikėtų atlikti tik pažįstamam asmeniui, kai esate įsitikinęs, kad pastarasis niekuo neserga.
„Idealus santykis – 30 paspaudimų, du įpūtimai. Taip pat, kaip tikrinome, ar žmogus kvėpuoja, dedam vieną ranką ant kaktos, kitą ant smakro, atlošiam smarką ir ir jį pakeliame. Su ta ranka, kuria laikote kaktą, užspauskite nosį taip, kad oras neitų atgal. Tuomet reikia apžioti burną ir padaryti du įpūtimus.
Tačiau nereikėtų stipriai pūsti, o tiek, kiek turite oro burnoje. Jeigu pūsite stipriai, visas oras, kuris netelpa plaučiuose, pateks į skrandį ir viskas, kas yra ten, gali ateiti jums į burną. Todėl įpūtimai turi trukti po sekundę ir būti negilūs“, – susirinkusiems pasakojo savanorė ir pažymėjo, kad tarpas tarp paspaudimų ir įpūtimų turi būti kuo mažesnis.
Kitas žingsnis – sulaukus defibriliatoriaus, jį reikia ištraukti. Maiše bus pats prietaisas ir du priklijuojami elektrodai, ant kurių nurodyta, kur juos reikia klijuoti. Vienas elektrodas klijuojamas dešinėje krūtinės ląstos pusės viršuje, kitas – kairėje pusėje ir apačioje.
„Elektrodus reikia prijungti prie elektrošoko aparato ir tuomet viskas paprasta, nes jis viską pasako, ką jums reikia daryti. Kai liepia atsitraukti, būtinai tai padarykite. Šis aparatas nuskaito širdies ritmą, pažiūri, koks žmogaus ritmas ar reikia jam elektrošoko. Jeigu jūs liesitės prie žmogaus, didelė tikimybė, kad nuskaitys jūsų širdies ritmą ir nesuteiksite būtinos pagalbos.
Kai išgirstate ilgą signalą, tai reiškia, kad aparatas kraunasi ir tuo metu vis tiek reikia daryti paspaudimus. Ir kai sako vėl pasitraukti, įsitikinkite, kad niekas iš aplinkinių žmonių nesiliečia prie kojų, rankų ar kitų kūno vietų. Išgirdę, kad žmogui galima suteikti elektrošoką, paspaudžiate raudoną mygtuką. Tada aparatas įvertins, ar reikia toliau gaivinti, kas dvi minutes nuskaitinės širdies ritmą“, – teigė savanorė.
Be to, elektrodų nereikėtų nuimti net jei žmogus atsigavo, nes bet kada jis gali būti vėl be sąmonės.
Skambinti 033 ir nepakenkti sau
Savanorė rekomendavo įvykus nelaimei pirmiausiai skambinti ne 112, o 033 – taip bus sutaupytos brangios minutės. Kalbant su operatore nereikėtų nustebti, kad ji užduos tuos pačius klausimus po du kartus – taip daroma įvertinus, kad – žmogus gali būti šoke ir netyčia gali suteikti neteisingą informaciją.
Jei kils klausimų ar pasimesite, operatorė galės padėti.
Nustoti gaivinti žmogų reikia tuomet, kai atvažiuoja pagalba, žmogus atsigauna arba patys pasijaučiate blogai.
„Kiekvienoje situacijoje yra svarbus mūsų pačių, gyvųjų saugumas. Jeigu nutinka avarija ar gaisras, neturėtumėte lįsti prie to žmogaus, jeigu rizikuojate savo gyvybe. Nelendant ir laukiate pagalbos“, – tikino savanorė.
Šį renginį organizavo Lietuvos profesionalių gelbėtojų vandenyje federacija kartu su Jaunųjų gydytojų asociacija.