Centro vadovė kretingiškė Aldona Kerpytė puikiai žino, ką reiškia išgirsti diagnozę – vėžys. 57-erių moteriai atlaikyti šį išbandymą teko net tris kartus, todėl ji geriau nei bet kas kitas supranta visus, kurie atvyksta į Šv. Pranciškaus onkologijos centrą.
„Žmonės į ligos diagnozę reaguoja labai skirtingai. Ligoniams prireikia pagalbos, nes jie išgyvena stresą, egzistencinę mirties baimę. Ne ką lengviau ir sergančiojo artimiesiems, kurie iš anksto pradeda gedėti būsimos artimojo netekties. Kai šeimą užvaldo išankstinis gedėjimas, jie ateina pas mus. Beveik pusė ligonių į centrą ateina kartu su savo artimaisiais – visiems reikia mokytis išgyventi tą laikotarpį“, – sakė centro vadovė.
Prieš penkerius metus Klaipėdos pakraštyje įkurtame centre visos paslaugos teikiamos nemokamai. Čia dirba 8 darbuotojai ir apie 20 savanorių, o per metus apsilanko per 5000 lankytojų. Ligoniai ir jų artimieji centre randa dvasinę pagalbą ir ramybę.
Ne vienas pirmą kartą į centrą atėjęs lankytojas verkė, o vėliau išmoko džiaugtis – nepaskęsti liūdesyje.
„Ne vienas pirmą kartą į centrą atėjęs lankytojas verkė, o vėliau išmoko džiaugtis – nepaskęsti liūdesyje. Žmonės sako, kad čia įprasmina likusį savo gyvenimą, susiranda dvasinę pusiausvyrą“, – pasakojo vėžį įveikusi moteris.
Plečia veiklą
Centre veikia muzikos terapijos, biblioterapijos, rankdarbių užsiėmimai, savipagalbos grupės. Įstaigos vadovai ir savanoriai siekia sukurti palankias sąlygas onkologiniams ligoniams ir jų artimiesiems įveikti krizę, pagerinti jų gyvenimo kokybę ir paskatinti integraciją į socialinį gyvenimą.
Šv. Pranciškaus onkologijos centras buvo vienas pirmųjų gavęs finansavimą pagal Vidaus reikalų ministerijos administruojamą priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“.
Klaipėdos miesto integruotų investicijų teritorijos vietos veiklos grupės (VVG) parengta vietos plėtros strategija – tarp 39-ių, kurių įgyvendinimui buvo suteiktas finansavimas. Gautos lėšos per miesto VVG paskirstomas vietos bendruomenių rengiamiems socialiniams projektams, kuriais siekiama mažinti skurdą ir socialinę atskirtį, skatinama savanorystė, gyventojų įsitraukimas į bendruomenės veiklą.
Centrui buvo skirti 64 tūkst. 500 eurų Europos Sąjungos (ES) fondų ir bendrojo finansavimo lėšų. Projektas taip pat finansuojamas valstybės ir Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto lėšomis. Projekto vertė – 118 tūkst. eurų.
Projekto lėšomis jau nupirkti 10 ortopedinių krėslų, skirtų muzikos terapijos ir relaksacijos užsiėmimams. Taip pat įsigyti 14 dviračių ir 3 triratės transporto priemonės, bei šalmai.
„Skatiname žmones judėti. Centras įsikūręs visai netoli jūros, todėl žmonės džiaugiasi galėdami nuvažiuoti dviračiu, tie kuriems jau sunkiau išsilaikyti – triračiu. Spėjome nupirkti, kol dar oras buvo tinkamas važinėti“, – pasakojo centro vadovė.
Edukacinėms pamokoms įsigytas geras televizorius ir garso technika, iš gautų lėšų centras taip pirktos keramikos, žvakių liejimo, dekoravimo, siuvimo užsiėmimams reikalingos priemonės.
Projekto įgyvendinimo metu taip pat bus plečiamos ir šiuo metu teikiamos savipagalbos, psichosocialinės ir sociokultūrinės paslaugos, padedančios integruotis į socialinį gyvenimą, bei dar aktyviau skatinama savanorystė.
Dauguma centro savanorių patys sirgo vėžiu, todėl jie yra psichologiškai pasiruošę kalbėti apie šią ligą.
Diagnozė paskatino veikti
Pati centro vadovė pirmą kartą vėžio diagnozę išgirdo prieš 18 metų. Būdama 39 metų Aldona sužinojo serganti trečios stadijos kiaušidžių vėžiu. Po trejų metų jai buvo diagnozuotas krūties vėžys, o prieš penkerius metus vėžys dar kartą buvo atsinaujinęs.
„Kai sužinojau, kad sergu vėžiu, man dar labai norėjosi gyventi. Kadangi statistika įprastai skelbia, kiek žmonių mirė nuo šios ligos, o ne kiek išgyveno, pati pradėjau ieškoti vėžį išsigydžiusių žmonių. Gydytojai man pasakojo, kad kelios sergančios moterys anksčiau susitikdavo pasikalbėti, jie patarė pabandyti pačiai suorganizuoti panašius susitikimus“, – prisiminė pašnekovė.
Aldona greitai subūrė kelių sergančių moterų grupę – joms ligoninė suteikė patalpas organizuoti susitikimus. Visgi ligonės pastebėjo, kad kalbos tik apie mediciną nesuteikia vilties, todėl jos pradėjo rinktis Kretingos pranciškonų vienuolyne.
Vienuolyne greitai pajutome, kad dvasinė ir psichologinė pagalba mums labai padeda.
„Vienuolyne greitai pajutome, kad dvasinė ir psichologinė pagalba mums labai padeda. Vis daugiau sergančiųjų ir jų artimųjų būrėsi į mūsų vilties piligrimų bendruomenę iš visos Lietuvos. Kai nebetilpome brolių pranciškonų namuose, pradėjome galvoti tik šiai veiklai skirtą vietą ir po kelerių metų atidarėme Šv. Pranciškaus onkologijos centrą“, – pasakojo Aldona.
Pašnekovė pabrėžė, kad dauguma centro savanorių patys sirgo vėžiu, todėl jie yra psichologiškai pasiruošę kalbėti apie šią ligą ir gali pasidalinti savo patirtimi. Dvasinę pagalbą teikia ir šalia esančiame vienuolyne įsikūrę broliai pranciškonai.
„Dažnas sako, būtų neišgyvenęs, jei nebūtų atvykęs į centrą. Žmonės čia atranda prasmę, susitinka su kitais, kurie jau daug metų gyvena su vėžiu. Net gydytojai ligonius pas mus siunčia. Sklando kalbos, kad šiame centre mirtina liga „užsikonservuoja“. Ligoniai atvyksta čia praleisti paskutinių savo gyvenimo mėnesių, kurie dažnai pavirsta metais“, – sakė A.Kerpytė.
Vietos veiklos grupių žemėlapis
Žemėlapyje galite rasti miestų vietos veiklos grupes, kurių vietos plėtros strategijoms jau skirtas finansavimas. Renkite projektus ir prisidėkite prie pokyčių.
