„Toks draudimas daugiabučiame name galios tik tokiu atveju, jei bent vienas to namo gyventojas bus pateikęs savo gyvenamosios vietos savivaldybės administracijai pranešimą dėl prieštaravimo pareiškimo“, – BNS sakė Vidaus reikalų ministerijos atstovė Božena Zaborovska-Zdanovič.
Prie daugiabučio namo arba jo viduje tokiu atveju turės būti įrengti ženklai apie draudimą rūkyti balkonuose. Tą padaryti turės pastato administratorius, bendrija arba savivaldybė.
Jeigu kaimynai ir neprieštaraus, rūkaliai privalės užtikrinti, kad dūmai nepatektų į kitų namo gyventojų patalpas.
Nustačius pažeidimą, patalpos, kurioje buvo rūkyta, savininkas pareigūnams privalės nurodyti rūkiusiojo duomenis (vardą, pavardę ir gyvenamosios vietos adresą), o atsisakius tai padaryti, jam grės bauda.
Neleistinai daugiabučio balkone rūkiusiam žmogui gresia įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 50 eurų, o padarius pažeidimą pakartotinai – nuo 50 iki 90 eurų. Patalpų savininkams, nenurodžiusiems rūkiusiojo duomenų, gresia bauda nuo 30 iki 60 eurų, o padarius pažeidimą pakartotinai – nuo 60 iki 120 eurų.
„Klausiamas savininkas turi pareigą įvardyti jo nuosavybėje pažeidimą padariusį asmenį. Jeigu neįvardija – baudžiamas savininkas. Jeigu nurodo pažeidėją – baudžiamas tik pažeidėjas“, – aiškino Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla yra sakęs, kad pareigūnai neteiks prioriteto rūkymo balkonuose pažeidimams, juos aktyviai turi fiksuoti patys gyventojai ir teikti policijai įrodymus, kad pareigūnams nereikėtų vykti į įvykio vietą.
Protokolus už pažeidimus galės surašyti ne tik policija, bet ir savivaldybių administracijų viešosios tvarkos pareigūnai.
Ragina gyventojus būti aktyvius
Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybės teigia, kad į gyventojų pranešimus apie prieštaravimą rūkyti daugiabučio balkonuose bus reaguojama įprasta tvarka, tačiau iššūkių gali kilti užtikrinant nerūkymo kontrolę.
Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras BNS teigė, kad naujoji tvarka dar labiau apkraus Viešosios tvarkos skyriaus specialistus, kurie dabar ir taip turi daug darbo kontroliuodami ir užtikrindami, kaip laikomasi karantino reikalavimų.
„Vis dėlto tikime, jog elementarus solidarumas ir pagarba kaimynams palaipsniui paims viršų“, – sakė jis.
Jam antrino ir Klaipėdos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vyresnysis patarėjas Marius Pankevičius, kuris teigė, kad kontrolei užtikrinti specializuotų pajėgumų kurti neketinama.
„Pažymėtina, kad minėtas draudimas yra naujas ir dar nėra nustatytas kontrolės mechanizmas, todėl tik praktikos metu paaiškės sunkumai, su kuriais susidurs kontrolę vykdantys pareigūnai“, – BNS sakė jis.
Pasak Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Adomo Bužinsko, patys gyventojai turi būti aktyvūs – savarankiškai fiksuoti ir pranešti apie pažeidimus.
„Mes raginame žmones pačius fiksuoti pažeidimus ir apie juos pranešti, nes labai sudėtinga atvažiuoti tuo metu ir užfiksuoti rūkymą. Tačiau jeigu žmonės skųsis, mes privalome reaguoti ir tikrai reaguosime, tik reikia suprasti, kad reakcija nebus tokia, jog spėsim atvažiuoti žmogui nespėjus surūkyti cigaretės“, – BNS kalbėjo savivaldybės atstovas.
Vilniaus savivaldybės atstovė Neringa Kolkaitė teigė, kad kol kas sulaukta pavienių sostinės gyventojų prašymų drausti rūkyti jų daugiabučių balkonuose.
Seimas įstatymo pataisas priėmė spalio pirmą dieną. Jas inicijavo buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir dar 13 Seimo narių.
Be kita ko, pakeitimais uždrausta rūkyti ir sporto varžybų ar kitų renginių lauke metu, dengtose viešojo transporto stotelių vietose, vaikų žaidimo aikštelėse ir viešojo maitinimo vietose lauke.
Šis draudimas nebus taikomas rūkymui skirtose vietose.
Nuo 2007 metų Lietuvoje užrausta rūkyti maitinimo įstaigose, baruose, klubuose, diskotekose ir visose kitose žmonių aptarnavimo patalpose.
