Aplinkos ministerija nurodo, kad kiršlius bus draudžiama žvejoti nuo kovo 1-osios iki gegužės 15-osios, sterkus – iki gegužės 30-osios.
Taip pat iki balandžio 30-osios tęsiasi prieš mėnesį įsigaliojęs draudimas žvejoti lydekas, o iki balandžio 1 dienos draudžiama žvejoti šamus.
„Lydekų ir sterkų žvejybos draudimai 2021 metais buvo prailginti dviem savaitėmis, siekiant geriau apsaugoti šių žuvų išteklius“, – rašoma pranešime.
Mokslinių tyrimų duomenimis, daugelyje Lietuvos vandens telkinių plėšriųjų žuvų ištekliai galėtų būti gausesni, jų optimalus kiekis turėtų sudaryti apie 20 proc. visos žuvų biomasės, šiuo metu jis yra mažesnis.
Anot ministerijos, plėšriųjų žuvų gausa svarbi palaikant gyvybingą žuvų bendriją, nes jos išgaudo ligotas ir mažas karpines žuvis, vykdo natūralią atranką.
„Be to, plėšrūnų neišgaudomos smulkios, menkavertės žuvys išėda zooplanktoną, prasideda intensyvesnis vandens žydėjimas, sumažėja vandens skaidrumas, nyksta povandeninė augmenija“, – nurodoma pranešime.
Pasak pranešimo, Aplinkos ministerija kasmet skiria 250-300 tūkst. eurų žuvų – daugiausia lydekų – įveisimui. Didžioji dalis įžuvinimui skirtų žuvų išauginama valstybiniuose Žuvininkystės tarnybos padaliniuose.
Pernai į 255 valstybinius vandens telkinius išleista apie 1,5 mln. sterkų, 2,6 mln. lydekų ir daug kitų žuvų jauniklių. Panašios apimties žuvivaisos darbus Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) planuoja ir šiais metais.
„Prie plėšriųjų žuvų išteklių būklės gerinimo prisideda ir žvejai mėgėjai, sulaukiame prašymų kai kuriuos vandens telkinius įžuvinti privačiomis lėšomis įsigytomis žuvimis. Tai galima padaryti ir įsigijus mėgėjų žvejybos leidimą bei laikantis Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių reikalavimų“, – nurodoma pranešime.
Siekdamas užtikrinti lydekų apsaugą žvejybos draudimo laikotarpiu, Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) vykdo akciją „Lydeka“. Akcijos metu organizuojami reidai, vykdoma reguliari verslinės ir mėgėjų žvejybos kontrolė, transporto priemonių patikra.
