Skirta 70 mln. Eur
Nuo 2019-ųjų pradėti maisto-virtuvės atliekų rūšiavimą Lietuvos didžiųjų miestų savivaldybes įpareigojo Valstybinis atliekų tvarkymo 2014-2020 metų planas. Iki 2024-ųjų visose Europos Sąjungos valstybėse atskiras biologiškai skaidžių ir maisto atliekų surinkimas bei apdorojimas taps privalomu visose savivaldybėse nepriklausomai nuo jų dydžio.
Nauji rūšiavimo konteineriai iš dalies finansuojami pagal regioninio planavimo būdu įgyvendinamą priemonę „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“ panaudojant Sanglaudos fondo lėšas.
Šiuo metu pagal minėtą priemonę Lietuvoje įgyvendinami 34 projektai, kuriems iš viso buvo paskirstyta beveik 70 mln. eurų 2014–2020 m. ES fondų investicijų. Jomis valstybėje įsigyta ir dar planuojama įsigyti beveik 16 000 biologinių atliekų konteinerių individualioms valdoms bei virš 23 000 individualioms valdoms skirtų kompostavimo priemonių, taip pat finansuojamas konteinerių aikštelių įrengimas/rekonstrukcija bei joms reikalingų rūšiavimo konteinerių įsigijimas, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių įrengimas/atnaujinimas ir (arba) jų pritaikymas atliekų paruošimui naudoti pakartotinai.
Nepaisant investicijų, ne visoms savivaldybėms pereiti prie maisto atliekų rūšiavimo sekasi vienodai šauniai.
Nepaisant investicijų, ne visoms savivaldybėms pereiti prie maisto atliekų rūšiavimo sekasi vienodai šauniai. Kai kurios didžiųjų miestų savivaldybės, pavyzdžiui, Kauno, nepaisant reikalavimo, rūšiuoti pradėti neketina, nes cituoja ekonominę tokių veiksmų žalą, o kitos, pavyzdžiui, Utenos regione esančios Anykščių, Molėtų ir Utenos rajonų savivaldybės rūšiavimo konteinerius stato, nors joms tai dar neprivaloma.
UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ direktorius Ramūnas Juodėnas džiaugiasi savivaldybių iniciatyva ir pastebi analogijas su taros užstato sistema – išugdžius gyventojams naują įprotį galima ženkliai sumažinti mišrių komunalinių atliekų, keliaujančių apdorojimui, skaičių.
„Turimų biologinio apdorojimo įrenginių pagalba iš maisto atliekų gaunamas kompostas, bet prieš tai iš atskirai surenkamų maisto ir virtuvės atliekų bus išgaunamos biodujos, o po to – šilumos ir elektros energija“, – aiškina šio rūšiavimo naudą R. Juodėnas. Be to, pastebėtina, jog kuo mažiau atliekų patenka į mišrioms atliekoms skirtus apdorojimo įrenginius, tuo mažiau šie dėvisi bei tuo mažiau lėšų reikalauja.
Ar įmanoma pamatuoti naudą?
Dėl finansinės maisto atliekų rūšiavimo naudos diskusijos kol kas netyla – vieni skaičiuoja, jog padidėjusias atliekų surinkimo išlaidas atpirks mažesni mišrių atliekų apdorojimo kaštai, antri pastebi, kad išlaidas bus įmanoma įvertinti tik žinant, kiek iniciatyvos rūšiuoti rodo gyventojai.
Vienas žmogus Lietuvoje per metus sukuria maždaug 440 kilogramų atliekų. Iš jų 200 kg keliauja į mišrių atliekų konteinerius.
Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos prezidentas Algirdas Reipas skaičiuoja, jog vienas žmogus Lietuvoje per metus sukuria maždaug 440 kilogramų atliekų. Iš jų 200 kg keliauja į mišrių atliekų konteinerius. Jei tvarkingai rūšiuotume maisto ir biologiškai skaidžias atliekas, šį skaičių būtų galima sumažinti daugiau kaip perpus ir į mišrių atliekų konteinerius per metus išmesti tik 50-70 kg.
„Reikia atsikratyti mąstymo, kad galime „truputį“ rūšiuoti. Finansiniai aspektai būtent ir motyvuoja žmogų tik „truputį“, tuomet jis gal pradės rūšiuoti, bet tas truks mėnesį ar du. Kiek rodo mano patirtis, iš tiesų rūšiuos tie, kurie nori gyventi gražesnėje aplinkoje ir nori tausoti gamtą. Kai turi tokį prioritetą, nebekyla klausimas „kas man iš to?“, – svarsto A. Reipas.
Pirmųjų rūšiuotojų rezultatai – abejotini
Alytaus savivaldybė Lietuvoje maisto atliekas atskirai surinkti pradėjo pirmoji – dar 2018-ųjų vasarą. Regiono atliekų tvarkymo centrui vadovaujantis A. Reipas analizuoja, jog nepaisant jau atliktų darbų, bene pati sudėtingiausia misija – sukurti rūšiavimo įprotį – dar neįgyvendinta.
„Nors skatiname rūšiuoti ir atskirai surenkame maistines atliekas nuo praėjusių metų vidurio, žmonėms paaiškinti bei juos įtikinti sunku. Atskiri konteineriai kompostui ar vieši atliekų išmetimui tėra pirmas žingsnis – toliau turi sekti kultūros, mąstymo pasikeitimas. Kol kas Alytuje matome, kad maisto atliekų konteinerius surinkimui ištempia 10-15 proc. individualių namų gyventojų, tad iš tiesų mes atliekas renkame, bet nesurenkame“, – nuogąstauja specialistas.
Su tuo sutinka ir Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro atstovas ryšiams su visuomene Arūnas Liubinavičius. Nors Klaipėdos miesto savivaldybėje individualūs kompostavimo konteineriai gyventojams bus išdalinti tik pavasarį, jau dabar perspėjama pradžioje per daug nesitikėti.
„Preliminariai skaičiuojama, jog biologiškai skaidžių atliekų Klaipėdos mieste per metus sukuriama apie 5-7 tūkst. tonų, bet turint omenyje žmonių rūšiavimo įpročius ir kol kas tik individualiems namams pritaikytą sistemą, mes tikimės surinkti apie 1,5 tūkst. tonų bioskaidžių atliekų“, – teigia A. Liubinavičius.
Bioskaidžios atliekos – ne vien maistas
Verta paminėti, jog į komposto ar maisto atliekų konteinerius mesti reikia ne vien vaisių žieves ar sugedusius produktus – ten keliauti turėtų ir popierinė servetėlė, kuria nusišluostėte lūpas, popierinis maišelis, kuriame parsinešėte kepinį iš parduotuvės, dėžutė, kurioje gavote picą ar netgi lapai bei žolė.
Prie nerūšiuojamų mišrių atliekų turėtų likti tokie daiktai, kaip panaudotos sauskelnės, higienos reikmenys (skutimosi peiliukai, dantų šepetėliai, kempinės), keramikos ar veidrodžio šukės, tapetai, pelenai ir pan.
Daugiau informacijos - http://am.lrv.lt/ ir www.esinvesticijos.lt
