Pokalbyje su laidos vedėja Indre Makaraityte S.Skvernelis pabrėžė, kad jis – ne partinis ministras, kuris artimiausiu metu neketina stoti į partiją.
„Tą įdėją man pasiūlė partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Rolandas Paksas. Neslėpsiu, tai buvo tam tikras apeliavimas į jausmus, į jautrias vietas kaip Lietuvos piliečio, Lietuvos patrioto, bent jau tokiu save laikau. Buvo pasakyta, kad tokioje situacijoje, kokioje atsidūrusi vidaus reikalų sistema, reikia nepartinio, reikia žmogaus, kuris iškarto galėtų dirbti, priimti sprendimus... Aš nesu tas, kuris lengvai sugraudinamas, bet lengva kritikuoti. Mūsų, statutinių, buvo nuomonė, kad blogis yra kažkur išorėje, tai yra gynybinė pozicija. Bet yra pilietinė pozicija, o man tikrai rūpi Lietuvos ateitis ir likimas, jei pasakyčiau ne, užimčiau patogią poziciją“, – kalbėjo jis.
Buvo pasakyta, kad tokioje situacijoje, kokioje atsidūrusi vidaus reikalų sistema, reikia nepartinio, reikia žmogaus, kuris iškarto galėtų dirbti, priimti sprendimus.
I.Makaraitytė teiravosi, ar iš tiesų siūlyti jo kandidatūrą buvo R.Pakso, o ne prezidentės mintis, o „Tvarkos ir teisingumo“ lyderis žinojo, kad kitų kandidatų D.Grybauskaitė nepatvirtins.
„Reikia klausti R.Pakso ir prezidentės. Visur, kur dirbu, nekenčiu pletkų, apkalbų ir sąmokslų. Galiu pasakyti, kad užpraeitą penktadienį susitikau su R.Paksu, kuris pateikė labai nelauktą pasiūlymą“, – sakė S.Skvernelis.
Jis pasakojo, kad po to, kai išgirdo R.Pakso pasiūlymą, jis telefonu kalbėjosi su D.Grybauskaite.
„Gal partijos įtaka lėmė, kad D.Barakauskas nieko nedarė“
Paklaustas, kodėl nusprendė, kad būtų geras ministras, S.Skvernelis sakė, jog tai jam bus didelis iššūkis.
„Po kiekvieno Vyriausybės pasikeitimo matome Vyriausybės programą ir labai kinlius tikslus įrašytus. Du metai praėjo, tačiau viešojo saugumo srityje nieko nepadaryta“, – sakė jis.
Nors sukritikavo atsistatydinusį ministrą Dailį Barakauską, S.Skvernelis nenorėjo sutikti, kad jo ir D.Barakausko santykiai nebuvo patys geriausi: „Atvirkščiai – su vidaus reikalų ministru, kaip su žmogumi, mano tikrai buvo santykiai labai geri. Ir aš, kaip policijos vadovas, turbūt nepadariau visko, ką galėjau, ko norėjau ir ką dar galėčiau padaryti per likusį kadencijos laiką. Jis buvo partinis ministras, ir partijos galbūt įtaka lėmė, kad buvo daromi vienokie ar kitokie sprendimai, arba nedaromi sprendimai“.
