„Anksčiau mes visi girdėdavome pasiteisinimus, kad miestas yra apleistas, nes nėra pinigų. Aš visuomet sakiau, kad pinigų yra, tik jie anksčiau buvo leidžiami nežinia kur ir nežinia kaip. Prieš 9 mėnesius pradėjus darbus ir subūrus profesionalų komandą, situacija pasikeitė. Dabar, pasibaigus finansiniams metams, mes jau galime pamatyti pirmuosius rezultatus, o jie yra iškalbingi“, – teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Atsikratė skolų šleifo
2014 metų pabaigoje bendra Kauno miesto savivaldybės ir jos valdomų įmonių skola siekė 235 mln. eurų. Per 2015 metus skolas pavyko sumažinti net 45 mln. eurų (iki 190 mln. eurų). Pirmą kartą per pastaruosius du dešimtmečius Kauno miesto savivaldybė metus baigė be pradelstų skolų.
2015 metais į Kauno miesto biudžetą gauta 21 mln. eurų daugiau pajamų nei 2014-iais.
Per pastaruosius 9 mėnesius beveik išnyko ilgiau nei dešimtmetį vilkęsis Kauno miesto savivaldybės skolų savo įmonėms šleifas – nuo 13,5 mln. eurų jos sumažėjo iki 1,6 mln. eurų.
„Dar vienas sėkmingas rodiklis – 2015 metais į Kauno miesto biudžetą gauta 21 mln. eurų daugiau pajamų nei 2014-iais“, – pabrėžė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.
Padvigubino investicijas į gatves
Nepaisant ženkliai sumažintų skolų, Kaunas kur kas daugiau investavo į didžiausią miesto skaudulį – apleistų gatvių ir kiemų tvarkymą. Šiems reikalams, įskaitant ir tiltų tvarkymą, skirtų lėšų suma 2015 metais buvo daugiau nei dvigubai didesnė nei 2014-aisiais – nuo 16,5 mln. eurų užpernai investicijos išaugo iki 33,5 mln. eurų pernai.
„Ne kartą esu girdėjęs bandomą kurti mitą, kad Kaune pagaliau prasidėję dideli pokyčiai yra vykdomi grimzdimo į skolas sąskaita. Mitus geriausiai griauna juodu ant balto pateikti skaičiai, – sakė Kauno meras V. Matijošaitis. – Kalbant apie gatvių tvarkymą, šiais metais tam skirsime dar daugiau resursų. Kai miestas per ilgus metus buvo taip stipriai apleistas, per metus visko iškuopti neįmanoma.“
Nusiderėjo įkainius
Kauno miesto savivaldybė palyginus su 2014-aisias, pernai 33 proc. sumažino komandiruotėms skirtas išlaidas, 33 proc. sumažėjo savivaldybės transporto išlaikymo kaštai. 2015 metų pabaigoje buvo užbaigta savivaldybės reorganizacija, kurios metu darbuotojų skaičius sumažėjo 17 proc. Per metus tai leis sutaupyti apie 1,5 mln. eurų.
Nuo praėjusių metų pavasario Kauno gatves tvarkantys kelininkai dirba beveik trečdaliu pigiau – miesto vadovams senose sutartyse rastus įkainius pavyko nusiderėti 30 proc. Miesto žaliuosius plotus prižiūrinti bendrovė po derybų savo įkainius sumažino 18 proc.
Opozicija nesutinka
Komentarą dėl 2015-tų metų Kauno biudžeto vykdymo pateikė ir buvęs Kauno meras, dabartinės valdžios opozicijos lyderis Andrius Kupčinskas.
Skolų mažėjimo nuopelnai labiau priskirtini bendroms Lietuvos ekonomikos augimo tendencijoms.
„Įprasta, jog finansinės ataskaitos būna metinės. Kažkodėl dabartiniai valdantieji iš 2015 metų ataskaitų išmetė I-ąjį ketvirtį. Ar ne todėl, kad tuomet dar darbavosi ankstesnė kadencija? Tenka priminti, jog 2015 metų vasario 6 dieną senosios valdžios parengtas ir patvirtintas Kauno miesto biudžetas išties buvo gerai subalansuotas.
Nuo 2014 metų Kauno miesto ekonominė situacija grįžo į prieškrizinį lygį ir savivaldybių biudžetai pradėti viršyti, kas leido iš esmės sumažinti per krizę atsiradusius kreditorinius įsiskolinimus. Jau per 2014 metus Kauno miesto savivaldybės kreditorinius įsiskolinimus buvo pavykę sumažinti apie 20 mln. eurų, nekalbant apie įmonių skolas. Todėl skolų mažėjimo nuopelnai labiau priskirtini bendroms Lietuvos ekonomikos augimo tendencijoms“, – patikino A.Kupčinskas.
