„Dabar padaryta neatitaisome žala ir išdegusios plynės greičiausiai nebus atkurtos. Teks į tas vietas investuoti nemažai lėšų. Sunaikinta ne pelkė, o pati buveinė (buveinė – gyvųjų organizmų arba atskirų individų natūralūs namai, red.past.). Kad ji būtų vėl aktyvi, prireiks nemažai laiko“, – situaciją iš gaisravietės komentavo Lietuvos gamtos fondo vykdomasis direktorius Nerijus Zableckis.
Kasdien situaciją Aukštumaloje tikrinantis pareigūnas pasakojo išvydęs optimizmo neįkvepiantį vaizdą: iki plynės vidurio aukštapelkėje apdegė augalai, medžiai, sudegė gausybė roplių. Džiugu bent tai, jog ugnies liežuviai palietė tik pelkyno durpių paviršių ir neprasiskverbė į gilesnius sluoksnius. Specialistai vizualiai įvertinę gaisro padarinius teigia, jog išdegė apytikriai ketvirtadalis aukštapelkės. Trečiadienį ugnis Aukštumaloje buvo neutralizuota, tačiau toliau degė durpynas. Sumažėjo ir vandens lygis ežerėliuose: vietomis jis nukrito apie 20 centimetrų, tačiau gamtininkai tai linkę sieti su ilgokai vyraujančiu karštu be lietaus oru.
Pasigedo gesintojų
Iki išdegusios Aukštumalos teritorijos specialistams tenka klampoti ne vieną kilometrą. Bendras Aukštumalos pelkės plotas – 3018 hektarų, įskaitant ir durpyną, kuris apima beveik pusę teritorijos. N.Zableckis pasakojo, kad antradienį jam pačiam teko gesinti atviras ugnies liepsnas aukštapelkėje. „Ten aibė gaisrinių, bet vakar vakare ėjome su keliais botanikais ir kitais specialistais gilyn į pelkę ir jos centrinėje dalyje paviršius degė atvira liepsna. Ten nebuvo nei žadėtų kariškių, nei kitų pajėgų. Patys čiupome po medžio šaką ir užplakėme ugnį“, – pasakojo gamtos fondo direktorius, tačiau teigė nekaltinantis gesintojų, nes darbo jiems – apstu.
Jo teigimu, tam tikrais atvejais pelkei nėra blogai, kai ji dega. Esą kartais rekomenduojama apaugusius aplink pelkę augalus išdeginti, kad pelkė neišnyktų. Tačiau šiuo atveju gamtai iškilo didžiulis pavojus. „Aukštumala būdinga Vakarų Lietuvai, jos vertybė – plynės. Kai jos nudega, iš pelenų kaupiasi mineralinės medžiagos, tada tose vietose ima vešliau augti augmenija ir formuojasi miškas“, – paaiškino N.Zableckis.
Žalos vertinti nesiima
Likviduojant Traksėdžių durpyno gaisrą talkininkaujantys gamtininkai nesiryžta tiksliai įvardinti nei išdegusios Aukštumalos teritorijos, nei gaisro žalos mastų. Esą tik visiškai užgesinus gaisrą bus galima imtis vertinimų, kadangi bet koks vėjo gūsis gali įplieksti ugnį vis naujoje vietoje. „Kaip įvertinti pinigais? Išdegė aktyvi aukštapelkė, reti augalai, kur pati ekosistema yra vertybė. O žinant, kad jos atkūrimas gali nepavykti, kaip tą žalą pamatuoti?“ – retoriškai klausė N.Zableckis.
Aukštumala – seniausiai ištyrinėta pelkė ir tokių pasaulyje daugiau nėra. Ją saugo Europos Sąjunga. Aukštumaloje maitinasi jūrinis erelis, auga tyrulinė erika, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, yra keletas saugomų augalų bendrijų. Kruopščiai išžvalgyti teritoriją specialistams nepavyksta dar ir dėl to, jog gaisravietėje vaikščioti pavojinga. „Kiek tiksliai aukštapelkės išdegė, bus galima pasakyti tik tada, kai bus užgesintas visas plotas, nes specialistams yra pavojinga tyrinėti teritoriją dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų. Bus įvardinti ir žalos mastai, tačiau dabar labai sunku kažką vertinti“, – teigė Nemuno deltos regioninio parko direktorius Ramūnas Lydis.
Veržiasi smalsuoliai
Aukštumala yra pirmoji pasaulyje aprašyta aukštapelkė, likusi po ledynmečio. Pasak N.Lydžio, ši vieta yra vienas iš Šilutės rajono traukos objektų, Aukštumaloje lankosi gausybė turistų, ten įrengti pažintiniai takai bei apžvalgos aikštelė. „Ši vieta įdomi vien dėl to, jog čia gimė pelkėtyros mokslas. XIX a. pačioje pabaigoje vokiečių mokslininkas atliko detalius botaninius tyrimus šioje vietoje ir 1902-aisiais išleido knygą apie pelkėtyrą. Šios pelkės susiformavimo tipas yra visiškai kitoks nei kitose Lietuvos vietose: paprastai tariant, kitas pelkes papildo upių vandenys, o čia jas papildo potvynio vanduo“, – pasakojo N.Lydis. Paradoksalu, tačiau aukštapelkėje šiuo metu lankytojų srautas yra gerokai padidėjęs. N.Lydžio teigimu, visi nori išvysti gaisrą iš arčiau, kadangi nuo pažintinio tako apžvalgos aikštelės matosi rūkstantys dūmai.
Čia galite išvysti Nemuno deltos regioninio parko direkcijos parengtą filmą apie Aukštumalos pelkę:
