Socialiniuose tinkluose platinamas maždaug pusvalandžio trukmės vaizdo įrašas, kuriame teigiama, neva PSO pripažino, kad PGR tyrimų nustatymo būdas yra klaidingas.
Dėl to, pasak įrašo autorių, pandemijai valdyti skirti ribojimai yra be pagrindo.
Šie teiginiai sklinda daugiau nei 27 tūkst. peržiūrų turinčiame vaizdo įraše „Youtube“ platformoje.
Taip pat daugybė vartotojų dalijasi nuoroda į pirminį šios dezinformacijos šaltinį – puslapyje Globalresearch paskelbtą publikaciją ar jos vertimais į lietuvių kalbą.
Melagieną paskleidęs puslapis prisistato kaip „Monrealyje įsikūrusi tyrimų ir medijos organizacija, skleidžianti neištartą tiesą“.
Nuo 2003 metų organizacija specializavosi Viduriniųjų Rytų konfliktų nušvietime ir pasakojo skaitytojams „tai, ko nepasako oficialūs žurnalistai“.
Metais vėliau ėmė informuoti apie neva JAV, NATO ir Izraelio rengiamą branduolinę ataką prieš Iraną.
PGR testų veikimas
Dezinformacijoje melagingai teigiama, kad PGR testus, kaip priemonę SARS-COV-2 virusui aptikti, PSO patvirtino tik 2020 metų sausio 23 dieną, gavusi Berlyno „Charite“ universitetinės virusologijos tyrimų grupės rekomendacijas. Taip pat aiškinama, neva šią grupę remia Bilo ir Melindos Gatesų fondas.
Tai nėra tiesa.
Molekulinis testas, nustatantis viruso genetinę medžiagą (RNR), dažniausiai vadinamas PGR tyrimu, atliekamas laboratorijose ir parodo, ar žmogus tyrimo atlikimo metu serga virusu ir ar yra potencialus ligos nešiotojas.
PGR (polimerazės grandininė reakcija) – itin specifiškas, greitai atliekamas, didelio jautrumo paveldimų bei infekcinių ligų tyrimo metodas. Jį dar 1983 metais išrado biochemikas Kary Mullis'as.
SARS tipo koronavirusams nustatyti PGR testai buvo naudojami dar 2004 metais.
Bilo ir Melindos Gatesų fondas iš tiesų skyrė 249 tūkst. JAV dolerių tikslinę paramą „Charité“ virusologijos institutui, tačiau klaidinga teigti, kad būtent šio instituto mokslininkų rekomendacija vadovavosi PSO patvirtinant PGR testavimo metodiką.
PSO atmintinės interpretacija
Melagienoje teigiama, esą, PSO išplatino pareiškimą apie tai, kad PGR testai rodo 97 proc. atvejų rodo klaidingai teigiamą rezultatą.
„Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) tyliai pripažįsta, kad VISI PGR tyrimai, atliekami esant 35 ar daugiau ciklų amplifikacijos ribai (Ct), yra NETEISINGI“, – skelbiama dezinformacijoje.
Melagienoje minima „ciklų amplifikacijos riba“ iš tiesų yra PGR ciklų slenkstis (angl. cycle threshold, CT).
Norint pagausinti DNR fragmento pakankamą tyrimui kiekį, PGR ciklai kartojami 25−40 kartų.
Šių metų sausį PSO išplatino atmintinę, skirtą laboratorijų specialistams, kurioje nurodoma, kad organizacija prašo tyrėjų griežtai laikytis instrukcijų, interpretuojant PGR mėginių rezultatus.
To užteko melagienai sukurti – nepatikimi tinklalapiai ir socialinių tinklų vartotojai ėmė aiškinti, kad PSO pakeitė testavimo protokolą ir pripažino, kad COVID-19 atvejų skaičius nepagrįstai išpūstas.
Tačiau informaciniame PSO pranešime nekalbama apie būtiną „35 ciklų slenkstį“, taip pat nėra užsimenama, kad PGR testų rezultatus reikėtų laikyti neteisingais.
Kaip atliekamas PGR testas?
Švedijoje gyvenantis ir dirbantis epidemiologas evoliucinis biologas dr. Gytis Dudas 15min paaiškino, kaip atliekamas PGR testas.
„PGR testo užduotis yra aptikti (žinomą) genetinę medžiagą mėginyje.
Tam išskirta DNR yra įkaitinama (kad viena nuo kitos atsiskirtų abi DNR spiralės), prie kiekvienos spiralės prisitvirtina pradmenys (angl. primers) ir nuo prisitvirtinusių pradmenų atkopijuojama likusi DNR.
Jei mėginyje yra ieškomos DNR, prie kurios gali prisitvirtinti turimi pradmenys, tuomet kiekvieno ciklo metu teoriškai padvigubėja ieškomos DNR kiekis. Tą ir reiškia ciklų slenkstis (cycle threshold) – kiek užtrunka tokių dvigubėjimo ciklų, kol aptinkama norima DNR“, – teigė G.Dudas.
„Jei pirminiame ėminyje genetinės medžiagos nedaug, reikia daugiau ciklų ją aptikti ir, atvirkščiai, mažesnis ciklų skaičius, reikalingas genetinei medžiagai aptikti, reiškia, kad jos ėminyje buvo daug“, – išsamiai testavimo procesą nupasakojo mokslininkas.
„Sumažinus ciklų slenkstį, automatiškai atkrenta daug ėminių su mažesniu genetinės medžiagos kiekiu“, – pridūrė G.Dudas.
Per didelis testų jautrumas?
Paprastai kalbant, dezinformacijos skleidėjai siekia įtikinti socialinių tinklų vartotojus, kad PGR testai tariamai yra per jautrūs ir dėl šios priežasties rodo klaidingą rezultatą.
COVID-19 laboratorinę diagnostiką išsamiai išanalizavo Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro vyriausioji mokslo darbuotoja, Medicinos fakulteto profesorė Aurelija Žvirblienė.
„Skirtingų gamintojų molekuliniai testai nustato skirtingas koronaviruso SARS-CoV-2 genomo sekas (ORF1, N, RdRP, E, S genų fragmentus), nuo to testų specifiškumas ir patikimumas nenukenčia.
Pradmenys PGR reakcijai parenkami taip, kad jie būtų specifiški tik SARS-CoV-2 genomo sekoms ir nerodytų kryžminių reakcijų su kitais koronavirusais. Molekuliniai testai yra itin jautrūs – jais galima nustatyti 4–5 viruso RNR kopijas mėginyje“, – publikacijoje paaiškino mokslininkė.
Plačiau apie skirtingus testavimo būdus galite paskaityti čia.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.