2019 05 20

Iškraipytais pavyzdžiais internete kuriamas neigiamas NATO karių įvaizdis

Konfliktai tarp NATO karių ir vietinių gyventojų Baltijos šalyse – retas, tačiau tikras reiškinys. Vis dėlto šališkai pateikiant tikrus faktus, formuojamas neigiamas visų Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuotų Aljanso karių įvaizdis.
Karinės pratybos „Geležinis vilkas 2018“
Karinės pratybos „Geležinis vilkas 2018“ / Alfredo Pliadžio nuotr.

Naujienų portalas Rubaltic.ru pateikia 14 incidentų, kurie esą turėtų įrodyti, kad NATO kariai, užuot saugoję vietinius gyventojus, jiems kelia pavojų. Straipsnis pateikiamas lietuvių, latvių ir rusų kalbomis, pritaikant teksto pavadinimą auditorijai.

Lietuviškame tekste stebimasi, kad NATO kariai gali ginti Lietuvą, latviškame – Latviją, o rusiškame – Pabaltijį. Lietuviško straipsnio variantu dalijamasi feisbuke.

Yra instrukcija iš KGB vadovėlio: kiekvienoje dezinformacijoje turi būti grūdas tiesos, – sakė M.Laurinavičius.

Aprašomi pavyzdžiai nėra išgalvoti, tačiau informacija pateikiama šališkai, vengiant paminėti svarbias aplinkybes, pavyzdžiui, kad kariai buvo neuniformuoti, įvykio kaltininkai nėra žinomi, o kai kurie užsienio valstybių kariai policijos buvo pripažinti nukentėjusiais.

Patikrinta taktika

Tiesos ir melo kokteilis – sena žvalgybos struktūrų taktika, aiškina Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius. Anot pašnekovo, pateikus vien melą, informacijos vartotojus būtų nelengva įtikinti jo teisingumu.

„Yra instrukcija iš KGB vadovėlio: kiekvienoje dezinformacijoje turi būti grūdas tiesos. Net ir be to yra visiškai akivaizdu, kad norint padaryti ką nors įtikinamo reikia turėti kažkokį pagrindą, kuriuo žmonės patikėtų“, – sakė Rusijos ekspertas. Geriausias ginklas prieš melą, mano M.Laurinavičius, – tiesa ir visuomenės sąmoningumo didinimas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Marius Laurinavičius
Luko Balandžio / 15min nuotr./Marius Laurinavičius

Sekdami eksperto patarimu, pasidomėjome, kiek smulkių nusikaltimų šalyje įvykdoma kasmet. Statistikos departamento duomenimis, 2018 m. Lietuvoje buvo registruoti 1965 baudžiamieji nusižengimai. Į šią kategoriją patenka viešosios tvarkos pažeidimai ir smulkios vagystės.

Rubaltic.ru aprašo šešis įvykius Lietuvoje, kurių metu Vokietijos, Nyderlandų ir Čekijos kariai esą prisidėjo prie konfliktinių situacijų sukėlimo. Net jei tai ir būtų tiesa, skaičius sudarytų itin menką dalį visų šalyje užfiksuotų smulkių nusižengimų.

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje lankėsi 11 tūkst. sąjungininkų karių, o tai reikštų, kad net jei visi nusižengimai būtų registruoti 2018 m., nusižengusieji būtų sudarę 0,05 proc. visų mūsų šalyje viešėjusių NATO karių.

Ievos Budzeikaitės nuotrauka/Vokietijos kariuomenės ženklas
Ievos Budzeikaitės nuotrauka/Vokietijos kariuomenės ženklas

15min patikrino visus Rubaltic.ru aprašomus įvykius.

Incidentai Lietuvoje

Tekste iš viso įvardijami aštuoni Lietuvoje įvykę incidentai. Visi jie buvo nušviesti Lietuvos žiniasklaidoje. Pavyzdžiui, apie Vilniuje sulaikytą ir apiplėšimu įtariamą Norvegijos karį balandžio 17 d. pranešė Policijos departamentas.

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovas kapitonas Gintautas Ciunis naujienų agentūrai BNS tuomet patvirtino, kad incidente dalyvavo ir buvo sulaikytas tarptautiniame NATO batalione tarnaujantis karys iš Norvegijos. 1994 m. gimęs vyras po apklausos buvo sugrąžintas į batalioną Jonavoje.

E.Žygaičio nuotr./JAV kariai Rukloje
E.Žygaičio nuotr./JAV kariai Rukloje

Rubaltic.ru straipsnyje kalbama ir apie du Latvijos karius, šių metų balandžio pradžioje nukentėjusius Klaipėdoje. Vienas jų galimos vagystės metu neteko mobiliojo telefono, kitam – sumušta galva. Apie įvykius žiniasklaidą taip pat informavo Policijos departamentas. Rubaltic.ru nepaminėjo, kad abu incidentai įvyko ne tarnybos metu, abu vyrai – nukentėjusieji, o incidentai – nesusiję.

Panaši istorija pasakojama ir apie į muštynes įsivėlusius Vokietijos karius. Nors 2017 m. Jonavoje kariai išties pateko į konfliktą, nebuvo nustatyta, kuri pusė sukėlė konfliktą, o straipsnyje nepaminėta, kad kariai buvo be uniformų, ne tarnybos metu.

Į NATO karių nuodėmių popuri patenka ir įvykis apie Vilniuje į muštynes įsivėlusius Nyderlandų karius. Kaip ir kiti incidentai, šis išties įvyko. 2017 m. liepą du neblaivūs tarptautinio NATO bataliono kariai trenkė Lietuvos piliečiui. Policijos departamento pranešime tuomet buvo teigiama, kad konfliktas kilo dėl neapmokėtos sąskaitos restorane.

Teisinga informacija ir apie Vokietijos karių konfliktą su mūsų šalies piliečiu Ruklos miestelio bare bei informacija apie dviejų Vokietijos karių tarpusavio konfliktą. Apie pastarąjį įvykį rašė naujienų portalas Spiegel.de. Tiesa, naujieną Lietuvoje, Latvijoje, Turkijoje, Rumunijoje ir Vokietijoje skleidė Kremliaus kontroliuojamas naujienų portalas Sputniknews.

Arūno Bacevičiaus nuotr./NATO karių visureigis rėžėsi į lengvąjį „VW Passat“ automobilį Marijampolėje
Arūno Bacevičiaus nuotr./NATO karių visureigis rėžėsi į lengvąjį „VW Passat“ automobilį Marijampolėje

Lietuvoje įvyko ir Rubaltic.ru tekste minimas čekų karių susidūrimas su Lietuvos policija 2017 m. Policijos departamentas praėjusių metų vasarį informavo, kad kariai „elgėsi agresyviai, konfliktavo, bandė įsiveržti į naktinį klubą, keikėsi necenzūriniais žodžiais bei, bandant juos sulaikyti, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų“. Dėl to pareigūnai panaudojo elektrošoką.

KAM užsakymu praėjusių metų gruodį atlikta visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad 83 proc. Lietuvos gyventojų pritaria Aljanso karių dislokavimui Lietuvoje.

Ministerijos 15min atsiųstame atsakyme teigiama, kad visi Lietuvoje dislokuoti kariai privalo laikytis kario tarnybą reglamentuojančių teisės aktų tiek tarnybos metu, tiek ir po jos, o už to nedarymą yra baudžiami.

Incidentai Latvijoje

Į Rubaltic.ru akiratį pateko ir įvykiai kaimynėse šalyse. Straipsnyje aprašytas Jungtinės Karalystės karių ir policijos konfliktas Rygoje – tikras. Britų dienraštis „The Times“ rašė apie praėjusių metų balandžio pabaigoje registruotą incidentą, kuomet keli britų karininkai padauginę alkoholio priešinosi policijai, todėl prieš vieną jų buvo panaudotos pipirinės dujos.

Latvijos krašto apsaugos ministerija (KAM) 15min patvirtino, kad „The Times“ aprašomame įvykyje dalyvavo du britų kariai.

Kitu atveju vėlgi pateikiamas tikras įvykis. Rubaltic.ru rašo apie du britų karius, kurie buvo sulaikyti dėl taksi automobilio apgadinimo. Latvijos krašto apsaugos ministerija patvirtino, kad du britų kariai išties dalyvavo tokiame įvykyje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./JAV kariai Latvijoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./JAV kariai Latvijoje

Tikras ir straipsnyje minimas įvykis apie muštynes Rygos „McDonalds“ restorane, kurio metu britų karys trenkė jaunam latviui į veidą. Britų spaudoje buvo pasirodę pranešimų, kad šis įvykis – Rusijos provokacija, tačiau Latvijos krašto apsaugos ministerija tokius gandus paneigė. Kaimynų KAM patvirtino, kad įvykis – tikras ir pakartojo neigianti bet kokį Rusijos provokacijos elementą.

Rubaltic.ru taip pat rašoma, kad JAV kariai susirėmė su Rygos taksistu, tačiau apie įvykį pranešęs portalas Delfi.lv rašė, kad 4 taksi važiavę asmenys buvo JAV piliečiai, o, portalo žiniomis, viešbutyje, prie kurio įvyko konfliktas, buvo apsistoję JAV karių. Konfliktas esą kilo amerikiečiams nesutikus su taksi vairuotojo pateikta sąskaita už kelionę.

Geriausias ginklas prieš melą – tiesa ir visuomenės sąmoningumo didinimas, – teigia M.Laurinavičius.

Latvijos KAM patvirtino, kad incidentas, kuriame dalyvavo 4 JAV piliečiai, buvo užregistruotas, tačiau negalėjo patvirtinti, kad įvykyje būtų dalyvavę Jungtinių Valstijų kariai.

Tuo tarpu naujiena apie 2014 m. Ventspilyje sužalotą Nyderlandų karį pateikta itin šališkai. Rubaltic.ru rašo apie „atsipalaidavusį“ sumuštą jūrininką, teiginius dėliodamas taip, esą karys būtų kaltas dėl patirtos sunkios galvos traumos.

Latvijos KAM 15min informavo, kad jis buvo nukentėjusysis, o po šio įvykio dėl stipraus kūno sužalojimo buvo sulaikyti tris Latvijos piliečiai.

Incidentai Estijoje ir Lenkijoje

Rubaltic.ru straipsnyje minimas vienas incidentas Estijoje. Teigiama, kad, 2017 m. savo sodybos kieme aptikęs NATO kareivius, gyventojas juos bandė išvyti naudodamas šaunamąjį ginklą. Kaip ir prieš tai minėtais atvejais, krislas tiesos šioje istorijoje yra.

Estijos krašto apsaugos ministerijos atstovė spaudai Eleka Rugam-Rebane patvirtino, kad panašus incidentas išties įvyko, tačiau NATO šalių kariai jame nedalyvavo.

„Estijos kariai pasinaudojo keliu, einančiu privačia teritorija. Žemės savininkas bandė karius išvyti ir išties iššovė įspėjamąjį šūvį. Vis dėlto NATO kariai šiame įvykyje nedalyvavo. Istoriją apie NATO karius sukūrė Rusijos propaganda“, – atsakyme 15min rašė E.Rugam-Rebane.

Rubaltic.ru straipsnyje rašoma ir apie šių metų balandį Lenkijos Povidzo miestelyje, greta kurio įsikūrusi 33-ioji karinių oro pajėgų bazė, įvykusį incidentą. Teigiama, kad vietiniai gyventojai susirėmė su JAV kariais, kurie yra apsistoję greta oro bazės. Konflikto priežastis – amerikiečių konvojaus apgadinta sodybos tvora.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Britų kariai Estijoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Britų kariai Estijoje

„Google“ paieška rodo, kad šia žinia dalijasi aibė Lenkijos nacionalistinių pažiūrų feisbuko grupių bei informacijos leidinių, atvirai save vadinančių radikaliais. Ne vienoje tokio pobūdžio grupėje galima aptikti priešiškumą JAV demonstruojančio turinio.

Nors Rubaltic.ru teigia, kad incidentas įvyko balandžio 14 d., Lenkijos naujienų portalas Wiadomosci.wp.pl įvykį aprašė trimis dienomis anksčiau. Panašu, kad tai buvo pirmas naujienos pasirodymas internete.

Straipsnyje rašoma apie pasipiktinusį vietinį gyventoją Luką. Pasak jo, amerikiečių konvojus kliudė gyvenamojo namo tvorą. Vairuotojai neatsiprašė. Luko teigimu, vienam amerikiečių kariui dėl šio incidento miestelio bare buvo suduotas smūgis į veidą.

Susisiekę su Lenkijos krašto apsaugos ministerija, gavome atsakymą, kad informacijos apie tokį įvykį kaimynės valstybės pareigūnai neturi.

„Mūsų turimais duomenimis, tokio įvykio nebuvo. Dėl šios priežasties neturime ir informacijos apie jūsų minimą JAV kario užpuolimą ar eismo įvykį“ – rašoma Lenkijos krašto apsaugos ministerijos atsakyme.


Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programoje, kuria siekiama stabdyti melagingų naujienų plitimą socialiniame tinkle.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų