2015 12 05

Islamo ir Rytų šalių specialistai: politikai ir dalis žiniasklaidos klaidina Lietuvos visuomenę

Akademinio pasaulio ir Lietuvos musulmonų bendruomenės lyderiai vieningi – šiuo metu politikų ir dalies žiniasklaidos visuomenei peršama nuomonė apie islamą yra toli nuo teisybės. Pasak jų, žmonės labiausiai bijo to, ko nežino ir nesupranta, o visuomenei labai dažnai transliuojamas atviras melas.
Musulmonė
Musulmonė / „Scanpix“/„Picture-Alliance“ nuotr.

Jau šiuo metu Lietuvoje gyvena nemaža musulmonų bendruomenė. Į mūsų šalį atvyksta žmonių iš Egipto, Sirijos, Pakistano ir kitų šalių. Čia jie kuria verslus, randa darbą ir atlieka savo religines apeigas. Pašnekovai pastebi, kad Lietuvoje mečetėse besimeldžiantys žmonės sulaukia perdėto dėmesio ir net turi pateikti savo dokumentus specialiosioms tarnyboms.

Neatsakingos politikų kalbos

Auganti netolerancija šalies viduje negali būti naudinga jokiais valstybei, – sakė I.Koreivaitė-Sadauskienė.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) Artimųjų Rytų politikos specialistės, dėstytojos Ievos Koreivaitės-Sadauskienės teigimu, šiuo metu Lietuvos visuomenė musulmonus ima suvokti kaip potencialią grėsmę:

„Visuomenės žinojimas yra kuriamas per konstrukcijas „mes“ ir „jie“. Atsiranda junginys „musulmonai teroristai“. „Jie“ yra grėsmės šaltinis. „Mes“ – kur saugu.

JAV atlikti tyrimai rodo, kad tik apie 5 proc. teroristinių išpuolių šalyje buvo padaryti musulmonų. Tuo tarpu mūsų politikai labai dažnai kalba apie musulmonus kaip apie grėsmę. Prisiminkime kad ir Artūro Paulausko pasisakymą, jog po burka gali slėptis teroristas. Gal ir gali. Bet juk jis gali pasislėpti ir po kepure?

Luko Balandžio/15min.lt nuotr./Ieva Koreivaitė-Sadauskienė
Luko Balandžio/15min.lt nuotr./Ieva Koreivaitė-Sadauskienė

Aš jaučiu ksenofobines politikų nuotaikas. Konstruojama, kad ateina svetimas ir blogas. Man nepatinka politikų kalbos, ypač konservatorių.

Auganti netolerancija šalies viduje negali būti naudinga jokiai valstybei. Ekspertai turėtų kalbėti daug atsargiau, nes jie įveda daug neteisingo žinojimo. Pavyzdžiui, kai kalbama apie šariatą, kuris pristatomas kaip islamo teisė.

Žmonių, kurie galėtų kalbėti apie islamą, Lietuvoje nėra daug. Islamas yra ne tik religinė, bet ir socialinė, politinė sistema. Aš esu Irano ekspertė. Žinau vietinę kalbą, daug studijavau, bet man kalbėti apie islamą Europoje yra labai sunku. Jis turi visai kitą istoriją, kitus tikslus. Islamas yra įgavęs pavidalą, kurio aš nepažįstu“, – orgnizacijos „Global shapers“ diskusijoje  teigė I.Koreivaitė-Sadauskienė.

ISIS pažeidžia islamo teisę

ISIS kovos metodai nebeatitinka islamiškos teisės. Jie atmetami musulmonų, kurie nesupranta, kodėl ISIS siejama su jais.

Anot pašnekovės, teroristinė ISIS grupuotė atmetama net radikalių islamo judėjimų: „Teroristų niekas nemėgsta. Pirmiausia tai yra politiniai judėjimai, kurie pasirenka skirtingus mobilizavimo mechanizmus ir šventraštis kartais suveikia.

ISIS yra politinė grupuotė, kovojanti prieš Irako valdžios vykdytą segregacinę politiką. Jie islamą taiko labai selektyviai. Tai teologinė mokykla, kuri aiškina, kad nuodėmę padaręs žmogus nusipelno mirties. Ši mokykla yra labai siaura. Daugelis kitų mokyklų tokį principą neigia.

ISIS kovos metodai nebeatitinka islamiškos teisės. Jie atmetami pasaulio musulmonų, kurie nesupranta, kodėl ISIS taip tiesiogiai siejama su jais.“

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Islamo valstybės“ kovotojai
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Islamo valstybės“ kovotojai

Paklausta, ar islamas nėra kur kas žiauresnė religija nei krikščionybė, mokslininkė nurodė, kad tarp religijų skirtumų nėra tiek daug. 

„Visos abraomiškos religijos turi žiaurumo ir yra grįstos Dievo baime. Koranas reprezentuoja vieną iš abraomiškų tradicijų. Visa žydų istorija yra Korane. Tekstai labai panašūs į Biblijos ir Toros tekstus.

Perskaičius Koraną nėra jokio didelio sukrėtimo. Problema, kad apie islamą mes daugiausia žinome per Bin Ladeną arba iš kitų radikalių ideologų. Kai žinai iš tokių šaltinių, yra labai daug nuostabos, kai susiduri su tikra islamo istorija.

Islamo doktrina ir istorija yra labai skirtingi dalykai. Vakarų visuomenė turi savo stigmas, Rytų savo. Vakarų visuomenėse yra nelygybė, islamofobija. Rytus labai palietė Osmanų imperijos perdalinimas“, – minėjo dėstytoja.

Turi įrodinėti, kad ne kupranugariai

Islamas yra tyras šaltinis ir tas šaltinis nekaltas, jei kažkas semia jį purvinomis rankomis, – sakė R.Jakubauskas.

Lietuvos musulmonų muftijus Romas Jakubauskas pastebi, kad dalis lietuvių, ypač vakarinėje ir šiaurinėje dalyje, islamo beveik nepažįsta. Istoriškai susiklostė, kad šioje Lietuvos dalyje musulmonų buvo labai nedaug.

„Dabar žmonės plačiai išsibarstę po pasaulį, daug keliauja ir susiduria su musulmonišku pasauliu Egipte, Turkijoje, Tunise ir kitose šalyse. Lietuvoje musulmonai kaip religinė bendruomenė gyvuoja 600 metų. Mečečių Lietuvoje buvo daugiau nei 20, tačiau išliko tik 4.

Kažkada musulmonų šiose žemėse buvo apie 100 tūkst. XVII a. didžioji dalis jų išvyko į istorinę tėvynę. Dabar musulmonų yra apie 8 tūkst. Didžioji jų dalis yra Lietuvos totoriai“, – pasakojo jis.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Muftijus Romas Jakubauskas
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Muftijus Romas Jakubauskas

Paklaustas, kaip bendruomenę paveikė teroristų išpuoliai, R.Jakubauskas nurodė: „Po Paryžiaus įvykių mums reikia įrodinėti, kad mes esame ne kupranugariai. Pasaulyje yra 2 mlrd. musulmonų. Jeigu žmogus yra ne musulmonas, tai niekas apie jo religiją net nekalba.“

Pasak jo, pasaulio musulmonų bendruomenė ir islamo mokymo centrai pasmerkė ISIS. Šią organizaciją pagimdė socialinės problemos, kurios nebuvo laiku sprendžiamos.

Scanpix/Godoing nuotr./Radikalieji musulmonai atmeta bet kokią Korano interpretaciją
Scanpix/Godoing nuotr./Radikalieji musulmonai atmeta bet kokią Korano interpretaciją

„Ilgus metus musulmonai su kitais Lietuvos gyventojais gyveno draugiškai. Tai žinant islamas nebūtų demonizuojamas. Judaizmas, krikščionybė ir islamas yra labai panašios religijos. Taip, išėmus posmus iš Korano ir nežinant istorinio konteksto, galima susidaryti įspūdį, kad reikia visus žudyti, tačiau Koraną būtina studijuoti giliau. Reikia suvokti, su kokiais įvykiais susijusios tos eilutės.

Dar sakoma, kad islamas yra tyras šaltinis ir tas šaltinis nekaltas, jei kažkas semia jį purvinomis rankomis“, – nurodė muftijus.

Mečečių durys atviros visiems

Kiek pažįstu sirų ar irakiečių, tai mes tikrai rasime bendrą kalbą. Mūsų mečetės bus atviros visiems, – minėjo muftijus.

R.Jakubauskas pabrėžė, kad didžiausia problema yra nelygybė. Vidurio Rytuose nebuvo kuriamos pilietinės visuomenės. Valdė diktatoriai. Į Vakarus žiūrima kaip į kolonizatorius, todėl nuoskaudų arabų pasaulyje yra daug, tačiau yra ir aibė taikaus sugyvenimo pavyzdžių.

Andalūzijoje musulmonai sudarė daugumą apie 800 metų. Ispanijoje iki šiol daug arabiškų pavadinimų. Kad ir Madridas. Graikija buvo valdoma musulmonų. Tas pats buvo Maltoje ir Sicilijoje.

„Žmonės visada ieškos, kur jiems yra geriau. Egipte kadaise nebuvo arabų. Alžyriečiai ir marokiečiai yra ne arabai, o berberai, kurie priėmė islamą“, – sakė pašnekovas.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Malda mečetėje
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Malda mečetėje

Paklaustas, ar į Lietuvą atvykstantys pabėgėliai bus integruojami į vietos musulmonų religinę bendruomenę, dvasininkas nurodė, kad mečečių durys bus atviros visiems, tačiau valdžios dėmesio labai trūksta:

„Jei valdiškos instancijos mums leis prisidėti, tai mes prisidėsim. Nemanau, kad visi pabėgėliai bus musulmonai. Kiek pažįstu sirų ar irakiečių, tai mes tikrai rasime bendrą kalbą. Mūsų mečetės bus atviros visiems.

Mane stebina tik tai, kad iš valdžios atstovų į mus visiškai niekas nesikreipė. Aš siūliausi, bet kol kas niekas neišgirdo. Nėra jokių projektų, kaip ta integracija iš tiesų vyks. Tai ir kalbos mokymo, ir kiti klausimai.“

Žinių spragos

Mane šokiruoja, kad tiek mažai informacijos istorijos vadovėliuose. Kartais atrodo, kad būtų geriau, jog žmonės ateitų be jokių žinių nei su klaidingomis, – sakė M.Larbi.

Musulmonų kultūros ekspertė, VU Orientalistikos centro lektorė Maritana Larbi taip pat stebėjosi tokiu valdžios požiūriu: „Man kyla klausimas, ar jau yra sukurtos realios programos? Mano žiniomis, tokių programų dar nėra. Ar mes žinome, kas mokys pabėgėlius lietuvių kalbos, jei kalbame apie jų integraciją?“

Ji pastebėjo, kad apie islamą labai mažai žino net specializuotas Rytų studijas pasirinkę jaunuoliai.

„Orientalistikos centre galima studijuoti tai, kas susiję su arabų pasauliu ir Turkija. Kai dėstau įvadą, studentų labai įdomu paklausti, kodėl jie čia atėjo. Pusė nori išmokti kalbos. Dažnai susiduriu su požiūriu, kad visa islamo kultūra yra pilvo šokiai.

Luko Balandžio/15min.lt nuotr./Maritana Larbi
Luko Balandžio/15min.lt nuotr./Maritana Larbi

Kai pradedi pasakoti apie priešislaminę arabiją matai labai dideles akis. Tada pradedi aiškinti labai svarbius dalykus. Kas yra Koranas? Mane šokiruoja, kad tiek mažai informacijos istorijos vadovėliuose. Kartais atrodo, kad būtų geriau, jog žmonės ateitų be jokių žinių nei su klaidingomis“, – sakė M.Larbi.

Pašnekovė pabrėžė, kad dabar tiražuojama formulė: „islamas = terorizmas = migracija“, kuri klaidina visuomenę.

„Tai visiškai skirtingos sritys. Islamas yra kultūrinis fenomenas, terorizmas yra politinis, o migracija yra socialinis. Mes galime diskutuoti, ar mums migracija iš viso reikalinga“, – nurodė ji.

Nėra vieno aiškinimo

Islamas turi įvairias teisines mokyklas. Nėra vieno Vatikano. Dažnas gali pasiimti Koraną ir jį interpretuoti.

Dėstytoja pabrėžė, kad skirtingai nuo krikščionių bažnyčios, musulmonai neturi popiežiaus ir vieno teologinio centro, kuris aiškintų šventuosius raštus: „Islamas turi įvairias teisines mokyklas. Nėra vieno Vatikano. Dažnas gali pasiimti Koraną ir jį interpretuoti. Minčių pliuralizmas yra gerai ir jis yra islame, todėl jame niekada nebuvo inkvizicijos.“

Islamo pasaulyje popiežiaus vaidmenį atlieka kalifas, kuris yra renkamas. Juo negalima pasiskirti pačiam. Šiuo metu kalifo nėra, nors būtent ISIS bando savintis šią dvasinio pasaulio lyderio poziciją. Pasaulio musulmonų bendruomenė ISIS sukurto kalifato nepripažįsta. Dvasinius pamokymus ir aiškinimus turi teisę duoti ir muftijai.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Kauno mečetė
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Kauno mečetė

M.Larbi teigimu, šiuo metu islamas išgyvena pakilimą: „Amžiaus pradžioje hadžą (piligriminę kelionę iš Mekos į Mediną) ėjo keli šimtai tūkstančių. Dabar tai daro keli milijonai.“

Jaučia diskriminaciją

Mane pritrenkė, kiek daug moterų menininkių yra iš islamiškų šalių. Man labai patiko moterys fotografės iš Irano, kurios yra net drąsesnės nei europietės, – pasakojo N.Rekašiūtė.

Fotografė, projekto „Islamas Lietuvoje“ autorė Neringa Rekašiūtė pabrėžė, kad islamo pasaulis nėra egzotika, o jį gaubiančius mitus lengva išsklaidyti šiek tiek pasidomėjus:

„Londone buvau parodoje ir mane pritrenkė, kiek daug moterų menininkių yra iš islamiškų šalių. Man labai patiko moterys fotografės iš Irano, kurios yra net drąsesnės nei europietės.

Aš pati iš pradžių neskyriau totorių nuo karaimų. Pradėjau domėtis islamu Lietuvoje, dalinausi nuotraukomis savo „Facebook“ paskyroje ir mačiau, kaip tai įdomu žmonėms.

Vienos šventės metu susipažinau su dviem seserimis iš Egipto. Supratau, kad musulmonai jau dabar atvyksta į Lietuvą, čia integruojasi, mokosi, kuria verslus. Atradau vis įdomesnių istorijų. Musulmonų bendruomenė Lietuvoje yra labai spalvinga.“

Luko Balandžio/15min.lt nuotr./Neringa Rekašiūtė
Luko Balandžio/15min.lt nuotr./Neringa Rekašiūtė

Ji pastebėjo, kad mečetė Kaune yra vienintelė mūrinė mečetė Baltijos šalyse ir joje netelpa visi norintys melstis. „Apeigos vyksta ir gatvėje. Kelis kartus buvo kviesta policija. Buvo tikrinami žmonių pasai. Man teko girdėti, kad tai daro VSD pareigūnai“, – sakė mergina

Beje, Vilniuje yra Mečetės gatvė, bet nėra mečetės. Paklausta apie moterų padėtį islamo pasaulyje N.Rekašiūtė pasakojo: „Londone filmavau dokumentinį filmą. Buvo įdomu stebėti, kaip daug moterų intelektualių atsiversdavo į islamą ir užsidėdavo hidžabą.

Tai buvo protestas prieš grožio kultą. Daugelis merginų pasakojo, kad jos hidžabą pasirinko labai sąmoningai. Taip, šeimose vyksta švelni indoktrinacija. Mergaitėms sakoma, kaip jos gražiai atrodo su hidžabu, bet daug musulmonių to jau nedaro.“

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Hidžabas – tradicinis musulmonių galvos apdangalas.
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Hidžabas – tradicinis musulmonių galvos apdangalas.

Fotografė nurodė, kad kol kas labai trūksta valdžios iniciatyvos integruojant musulmonus, tačiau padeda pati visuomenė. „Vyksta pilietinės iniciatyvos. Aš padedu savo draugei egiptietei surasti darbą. Jai trukdė tai padaryti hidžabas, bet atsirado IT įmonė, kuri specialiai norėjo priimti tokius imigrantus“, – pasakojo ji.

Neatsakinga žiniasklaida sėja baimę

Baimių yra. Mes tai matome ir žiniasklaidoje. Galbūt islamą reiktų dėstyti žurnalistikos studentams, – svarstė V.Jurkonis.

VU TSPMI dėstytojas, politologas Vytis Jurkonis pabrėžė, kad nuomonių ir spekuliacijų islamo tema yra labai daug: „Baimių yra. Mes tai matome ir žiniasklaidoje. Galbūt islamą reiktų dėstyti žurnalistikos studentams.“

Pasak jo, formuojasi labai žalingas požiūris, kad pasisakantis už žmogaus teises pilietis yra teroristus remiantis asmuo.

„Katalikų istorijoje buvo ne tik knygų, o ir žmonių deginimas. Galima prisiminti Kukluksklaną. Daiktus reikia vadinti tikraisiais vardais. ISIS nėra islamo valstybė“, – sakė dėstytojas.

Luko Balandžio/15min.lt nuotr./Vytis Jurkonis
Luko Balandžio/15min.lt nuotr./Vytis Jurkonis

Jis pabrėžė, kad reiktų vengti situacijos supaprastinimo ir bendravardiklinimo. Musulmonai jau yra lietuvių gyvenimo dalis. „Turime būti atvira visuomenė. Islamas mums nėra grėsmė. Tai mūsų istorijos dalis“, – teigė V.Jurkonis.

Projekto „Anapus propagandos“ rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. 

SRT rėmimo fondas
 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis