Tiesa, jis pats dėl sveikatos nesiryžo čia dalyvauti, bet buvo užrašęs visą krūvą savo knygos egzempliorių jam padėjusiems ar kitiems artimiems žmonėms.
Parašė per gerą pusmetį
J.Jucevičius sakė, kad jam nebuvo sunku rašyti knygą, nes pats gyveno netoli buvusio muzikos mokyklos pastato (iš pradžių ji buvo įsikūrusi J. Basanavičiaus gatvėje prie vadinamojo ,,gorodoko“, name, kuris prieš karą priklausė vokiečių šeimai, o pokariu čia buvo įsikūrusi poliklinika).
Tiesa, muzikos mokyklos dėl jau brandaus amžiaus J. Jucevičius nelankė, bet ją baigė jo sūnus Dalius, kurio atsiminimai taip pat pateikiami šioje knygoje. Knygos autorius pažinojo daugelį pirmųjų mokytojų. Daug medžiagos knygai davė pati mokykla, medžiaga buvo renkama ir archyvuose, rajono spaudoje, čia daug jam padėjo bibliotekininkė Jadvyga Petrusevičienė.
Muzikos mokyklos direktorė Rūta Kutraitė, pati baigusi šią mokyklą, prisimena, kad jos direktoriavimo pradžioje pas ją atėjo J. Jucevičius ir pasakė turįs idėją parašyti apie jų mokyklą. Ji maniusi, kad procesas truks ilgai, bet po gero pusmečio atėjęs knygos autorius ir pasakęs, kad viskas jau surinkta ir parašyta.
Atnešęs du rankraščio tomus ir pasakęs: o toliau jau jūsų darbas. Tekstą reikėjo skaitmenizuoti, reikėjo redaktoriaus, reikėjo nuskenuoti nuotraukas (autorius jas netgi buvo prilipinęs, todėl reikėjo atplėšti ir vėliau vėl priklijuoti prie teksto, siekiant išsaugoti jo autentiškumą). Pagaliau surasti leidyklą ir spaustuvę. Užtruko.
,,Viena mano draugė pasakė: tu nežinai, kur įkišai galvą“, – knygą pristatant prisiminė Rūta Kutraitė. Knyga turėjo išeiti pernai, kai kaip tik buvo mokyklos 60-metis, bet išėjo šiemet. Ją 500 egz. tiražu išleido leidykla ,,Gelmės“, o spausdino, kaip dabar jau įprasta, lenkų spaustuvė, nes ten gerokai pigiau. Išėjo solidus 374 puslapių, gausiai iliustruotas kokybiškos poligrafijos leidinys.
Tiesa, J.Jucevičius knygoje pateikia mokyklos istoriją tik iki 2014 m., tolesnius veiklos metus knygai parengė pati mokykla, o ypač daug padirbėjo mokytoja Giedrė Kaziukonienė. ,,Tai buvo kantrybės išbandymas, – knygą pristatant pasakojo Giedrė. – Kasdien nusistatydavau, kiek puslapių skaitmenizuoti. Be to, knygoje visa informacija turi būti labai tiksli. O kur dar susirašinėjimas su leidėjais, fotografais – norėjosi, kad knygoje būtų kuo daugiau vaikų nuotraukų“.
Knygos sutiktuvės su remarkomis
Knygos sutiktuvėse dalyvavo ir buvęs direktorius Petras Labeckis, ir buvęs mokytojas Jonas Zenonas Bernadišius, ir buvusi viena pirmųjų mokytojų Violeta Žadeikienė, ir kiti buvę bei dabartiniai pedagogai. ,,Reikia visą laiką būt 35-erių, nes turi būti pasitempęs, nenuobodus vaikams“, – kalbėjo buvusi mokytoja Elžbieta Leonavičienė.
O V.Žadeikienė, pirmojo mokyklos direktoriaus Jono Žadeikio žmona, prisiminė, kaip teko dirbti tame sename pastate, kuris buvo šildomas krosnimis, klaviatūra ryte būdavo šalta, vaikų rankos grubdavo. ,,Bet visi tada buvom jauni, labai smagu buvo. Dirbdavom tiek, kiek reikia, negalvojom apie jokį papildomą uždarbį, o ministerijos kontrolė buvo didelė...“.
Apie tą sovietinę kontrolę dabar vos ne kaip anekdotus net keturi pedagogai pasakojo, ypač apie vieną ministerijos inspektorių G., kuris, atvykęs tikrinti, grasindavęsis išvažiuoti jau tą pačią dieną ir nežinia ką ten prirašysiantis savo popieriuose, bet, gerai pavaišintas, likdavo ir antrai, ir trečiai dienai.
Na, o pačiame Vilniuje patogiausia, matyt, inspektūrai būdavo tikrinti... ,,Bočių“ restorane. Bet tai, kaip sakoma, tik remarka. Buvo renginyje ir muzikinių pauzių. Tačiau labai saikingų. Pagrota ir padainuota. Kaip čia neprisiminsi, kad būtent spalio 1 diena buvo Tarptautinė muzikos diena.
Dėmesys išėjusiems ir esantiems
Knygoje pateikta plati mokyklos istorija. Kiek yra mokyklų, kurioms per 60 metų būtų vadovavę tik trys direktoriai? Čia jų tiek ir buvo: Jonas Žadeikis (vadovavo 1959–1977), Petras Labeckis (1977–2013) ir Rūta Kutraitė (nuo 2014 m.). Knygoje pateikiama kiekvieno jų biografija.
1959 m. mokykloje dirbo tik 5 mokytojai: direktorius Jonas Žadeikis, pirmasis mokytojas Vaclovas Šablevičius, Stasys Chockevičius, Izolina Andriukaitytė ir Bela Mironova. Veteranai (iš jų ir Zina Geičienė, mokytojaujanti jau daugiau kaip 40 metų, taip pat jau minėtos V. Žadeikienė, E. Leonavičienė, net 54 m. mokykloje dirbęs Jonas Zenonas Bernadišius) knygoje prisimenami arba patys rašo apie save ir apie kitus. Prisiminimų pateikia ir patys absolventai, netgi jų tėvai.
Pateikiami ir visų metų mokytojų, mokinių ir baigusiųjų skaičiai. Štai 1959 m., kaip minėta, dirbo tik 5 mokytojai ir mokyklą lankė 67 mokiniai, o 2019 m. jau dirbo 46 pedagogai ir buvo 456 mokiniai. Pateikiami ir mokyklą baigusiųjų bei įstojusiųjų į aukštesnės pakopos muzikos mokyklas sąrašai. Labai ilgas ir įvairių festivalių prizininkų ir laimėtojų vardinis sąrašas. Yra, be abejo, ir atnaujintas pedagogų sąrašas. Iš jų net 33 yra patys baigę šią muzikos mokyklą. Knygoje supažindinama ir su mokymo programomis, specialybėmis. Šiuo metu galima mokytis ne tik fortepijono, akordeono, tautinių, pučiamųjų, styginių instrumentų, bet ir vokalo, džiazinio muzikavimo, netgi... baleto.
Jau beveik 40 metų (nuo 1981 m.) muzikos mokykla yra Kėdainių Didžiojoje gatvėje. Kasdien čia vyksta kažkas ypatingo, bet ir kasdieniško. Kai siaučia pandemija, mokykla koncertuoja net... pro langus. Turbūt daugybė žmonių norės bent pavartyti šią knygą, žinau, kad sentimentų šiai mokyklai jaučia ir dvi mano draugės, čia leidusios mokytis savo vaikus. Vienas iš jų, dabar gyvenantis Anglijoje, kartą pamatęs Kėdainių senamiesčio nuotrauką iš paukščio skrydžio, ieškojo būtent šios mokyklos. Knyga gausiai iliustruota, todėl gal daug kas ras tegul kai kur ir sunkiai įžiūrimus savo veidus.
Laukia ir kitų knygų leidimo
Knygos autorius joje pasigedo Kėdainių himno gaidų ir bibliografijos, kuriuos buvo paruošęs. Kėdainių kultūros premijos laureatas J. Jucevičius sako, kad jo tikslas – išleisti knygas apie visas mūsų kultūros įstaigas: Kultūros centrą, Dailės mokyklą, J. Monkutės-Marks muziejų. Šias knygas jis yra jau parašęs, telieka laukti jų pasirodymo.
Priminsiu, kad iš viso dailėtyrininkas Jonas Jucevičius yra išleidęs nemažai knygų: apie gydytoją Teklę Bružaitę, V. Svirskį, Kėdainių krašto architektūrą, Kėdainių krašto dailę ir dailininkus, tautodailininką V. Kaupį ir kitas. Šiuo metu J. Jucevičius rašo knygą apie savo gimtąjį kaimą – Tiskūnus.
