Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas Robertas Badaras teigia, jog kasmet „išleistuvių sezono“ metu vis dar pasitaiko bent keli sunkūs apsinuodijimo alkoholiu atvejai. Abiturientai taip stipriai apsinuodija kad, netekę sąmonės, kartais mirtinai užspringsta skrandžio turiniu.
Paauglius gydančios gydytojos priduria, jog situacija tampa grėsminga tuomet, kai draugai palieka „užsnūdusį“ draugą išsiblaivyti ar išleidžia vieną eiti namo. Apsinuodijusį būtina pristatyti medikams ar bent jau tėvams.
Kasmet „išleistuvių sezono“ metu vis dar pasitaiko bent keli sunkūs apsinuodijimo alkoholiu atvejai.
Birželio apsinuodijusių daugiau
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis 2015 m. buvo užregistruota 620 vaikų (asmenų iki 18 m.) (2014 m. – 547) apsinuodijimų alkoholiu atvejų. Tai sudaro apie 9,2 proc. visų registruotų apsinuodijimų alkoholiu atvejų.
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Vaikų intensyviosios terapijos gydytojos Godos Cibulskienės teigimu, į skyrių beveik kas savaitę pristatoma alkoholiu apsinuodijusių vaikų ir paauglių nuo 9-erių iki beveik 18 metų amžiaus (18-metis jau vežamas į suaugusiųjų ligonines).
Gydytoja pripažįsta, jog įvairios šventės, moksleivių atostogų pradžia riziką sulaukti tokių pacientų gerokai padidina. O dar blogiau, jog kartu švenčiantys paaugliai bijo kviesti medikus, ir draugą palieką „išsimiegoti“. Arba išleidžia eiti vieną namo, ir šis praranda sąmonę kur nors pakrūmėje.
Greitąją pagalbą tokiu atveju iškviečia praeiviai, tačiau labai svarbu, kada jie pastebi paauglį be sąmonės. G.Cibulskienės teigimu, didžiausia rizika, jei sąmonę jaunuolis praranda kokiame nors atokiame miškelyje, kur niekas gali neužklysti ir kelias dienas. Per išleistuves, kai abiturientai neretai keliauja kur nors pratęsti vakaro, tokia tikimybė dar labiau išauga.
Greitąją pagalbą tokiu atveju iškviečia praeiviai, tačiau labai svarbu, kada jie pastebi paauglį be sąmonės.
Kaip apsinuodijimas priveda prie mirties?
G.Cibulskienė prisimena atvejį, kai vedžiodamas šunį žmogus rado krūmuose paauglį, gulintį be gyvybės ženklų.
„Jis išgyveno, bet tikrai bijojome dėl jo gyvybės. Nors buvo gana stambus, sportiškas vaikinas“, – prisiminė gydytoja. Ji sakė, jog paaugliai atokiose vietose kartais randami ir mirę – per savo praktiką jai yra tekę girdėti apie ne vieną tokį atvejį. Dažniausios netikėtų paauglių mirčių priežastys – alkoholis ir narkotinės medžiagos.
Gydytoja paaiškino, kaip stiprus apsinuodijimas alkoholiu priveda iki mirties.
„Alkoholis slopina centrinę nervų sistemą. Joje tiesiog „išjungiamas“ kvėpavimo centras. Kuo labiau retėja kvėpavimas, tuo mažiau visi organai gauna deguonies. Taip pat kuo kvėpavimas retesnis – tuo įkvėpimai gilesni. O vėmimas – tai organizmo atmetimo reakcija į nepatikusią medžiagą, būdas išsivalyti. Ir jei jaunuolis yra be sąmonės, ir po vėmimo turi skrandžio turinio burnoje, jis lengvai gali tai įkvėpti.
Įkvepiamas ne tik alkoholis, bet ir skrandžio sultys, kurios pažeidžia kvėpavimo takus. Na, o jei skrandžio turinyje dar yra ir nesukramtyto maisto likučių – jie lengvai užkemša kvėpavimo takus. Tokiu atveju įvyksta greita mirtis“, – paaiškino vaikų intensyvios terapijos gydytoja.
Būtent todėl ji ragino paauglius pastebėjus daug išgėrusį ir užmigusį draugą verčiau skambinti medikams arba tėvams, nepalikti jo vieno.
„Gerų tėvų geri vaikai“ taip pat atsibunda ligoninėje
Vaikų intensyviosios terapijos ir anesteziologijos centro vadovė doc. dr. Virginija Žilinskaitė taip pat pripažino, jog paaugliai be sąmonės gausiai vežami į ligoninę ir po išleistuvių, ir po įvairių kitų švenčių.
„Skaudžiausi yra tie pirmieji bandymai. Dažnai puikių tėvų geri vaikai per tokias šventes mėgina „būti tokie, kaip visi“, o dar gerai nežino, kaip jų organizmas į alkoholį reaguoja. Ir kai vėliau prabunda ligoninėje, būna šokas ir jiems, ir tėvams“, – pasakoja doc. Dr. Virginija Žilinskaitė.
Dažnai puikių tėvų geri vaikai per tokias šventes mėgina „būti tokie, kaip visi“.
Gydytoja G. Cibulskienė atskleidė, kas dar gali nutikti, jei užspringus skrandžio turiniu smegenys ilgiau negaus deguonies.
„Jei jaunuoliui buvo sutrikusios gyvybinės funkcijos, ilgiau užtruko smegenų aprūpinimas deguonimi, visam gyvenimui gali likti kokie nors padariniai. Įsivaizduokite, jog smegenys yra žmogaus valdymo centras ir kažkuriame skyriuje, negavęs deguonies, numirė dispečeris.
Ir į jo vietą naujas niekada neateis. Kitas kabinetas perims dalį jo funkcijų, tačiau tas funkcijas ir atliks tik iš dalies. Gali prasidėti atminties praradimai, sutrikti kai kurių judesių koordinacija, iš tiesų gali būti daug įvairiausių padarinių, kurių net negalime prognozuoti“, – perspėjo gydytoja.
Valstybės opa – lengvas alkoholio prieinamumas
Gydytoja doc. dr. Virginija Žilinskaitė mano, jog dėl į ligonines papuolančių alkoholiu apsinuodijusių paauglių kaltas alkoholio prieinamumas – nepaisant įvairių draudimų paaugliai jo vis tiek gauna. Per jos praktiką labiausiai pašiurpino atvejis, kai po masinės šventės ties Baltuoju tiltu Vilniuje į ligoninę buvo pristatytas gilios komos būklės buvęs 10-metis.
Jei vaikas nebūtų patekęs į ligoninę, vargu ar būtų išgyvenęs. Jis pasveiko po sunkaus apsinuodijimo, tačiau niekas negalėjo dorai paaiškinti, kokiu būdu jis gavo itin stipraus alkoholio.
Tuo metu G.Cibulskienė yra susidūrusi ir su gydytojų kantrybės išbandymu – beteikiant pagalbą atsibudęs paauglys staiga prisimena savo teises ir pradeda rėkti, jog gydytoja be tėvų žinios neturi teisės jo liesti.
„Norėčiau paklausti: ar tu būdamas tokio amžiaus, turi teisę prisigerti?! Viliuosi, kad jauni žmonės supranta, jog yra ir kitokių pramogų. Nebūtina tiek prisivartoti, kad triktų sąmonė“, – kalbėjo G.Cibulskienė.
Artėjant išleistuvėms linkime prisiminti galimas alkoholio vartojimo pasekmes prieš keliant nebežinia kelintą taurelę su bendraklasiais – vargu ar norėtumėte kitą rytą atsibusti intensyvios terapijos skyriuje ir sužinoti, jog vakar „išjungėte“ kurią nors savo smegenų dalį.
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro naujienas rasite ir „Facebook“ puslapyje.
