Jungtinių Valstijų energetikos kompanija „Chevron“ paskelbė, kad traukiasi iš konkurso dėl licencijos žvalgyti ir išgauti skalūnų dujas Šilutės–Tauragės plote. „Chevron“ iki šiol nežinojo tarifo, kiek turės mokėti už išgaunamas skalūnines dujas. Dar balandį Seime po pateikimo pritarta 40 procentų nuo apyvartos mokesčiui. Tačiau galutinio sprendimo nėra, todėl kol premjeras tikino, kad procentas būtų sumažintas, jo patarėja žygaitiškius, kaip aiškėja, protino, kad jei liks 40 proc., tai amerikiečiai patys išeis.
O išėjo, kad iš kurto drąsios Lietuvos įvaizdžio telikęs neprognozuojamos. Bent jau taip kalba mūsų kalbinti specialistai. Pasikvietę tokias pasaulyje žinomas kompanijas kaip „Hitachi“ ir „Chevron“, o po to ieškantys dingsčių, kaip nutraukti santykius, pasak finansų ekspertų, tikrai nekuriame investicijoms patrauklios šalies įvaizdžio. Beje, dėl šių ir kitų priežasčių esą kai kurios šalys jau svarsto mūsų šalyje reziduojančius diplomatus perkelti į kitas šalis.
Išplatintame pranešime kompanija „Chevron“ atsisakymą derėtis dėl licencijos skalūnines dujas žvalgyti ir išgauti Šilutės–Tauragės plote motyvavo tuo, kad nuo šių metų sausio, kai bendrovė pateikė paraišką dalyvauti angliavandenilių paieškos ir gavybos konkurse, įvyko reikšmingų pokyčių Lietuvos mokesčių, teisinėje ir reguliavimo aplinkoje.
Seimo nariai reagavo nevienodai. Mišrios Seimo narių grupės frakcijos narys Linas Balsys spėja, kad „Chevron“ pasitraukimas melagingas: „Aš turiu labai didelį įtarimą, kad jie niekur nepasitraukė. Nes „Chevron“ turi planą B. Jis turi dvi savo dukterines įmones, kurios jau turi išduotus leidimus“.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovas Algimantas Salamakinas, kuris niekada neslėpė priešiškumo planuojamam „Chevron“ projektui, teigia, kad kompanijos pasitraukimo priežastys esą yra kitos.
„Ar nėra visa esmė įnaše, kurį turėjo įnešti „Chevron“ kaip užstatą, ir ar pats „Chevron“ nepareikalavo, kad jeigu jie neras skalūnų dujų, kad tas užstatas turėtų būti jiems grąžintas“, – svarsto A.Salamakinas.
Esu girdėjęs, kad dėl finansinių ir kitų priežasčių kai kurios diplomatinės tarnybos ruošiasi konsoliduoti savo tarnybas į kitas šalis. Tai irgi yra nedidelis ženklas, bet vis dėlto ženklas, kad ši šalis tampa mažiau svarbi diplomatine prasme, – sakė Arūnas Pemkus.
Sėkmės užstato, dar vadinamo veiklos licencija, dydis neviešinamas. Seimo Ekonomikos komiteto vadovas Remigijus Žemaitaitis sako, kad jis gali siekti 160 milijonų litų. O per penkerius metus kompanijos įnašas į valstybės ir savivaldybių biudžetus galėjęs būti dar didesnis.
„Jeigu jie būtų atėję ir būtų vykdę pas mus veiklą, ir būtų stabili teisės aktų sistema, nesvarbu, kokia Vyriausybė bebūtų, preliminariais skaičiavimais, – apie 2 milijardai“, – teigia R.Žemaitaitis.
Dar balandį Seimui buvo pateiktos naftos ir dujų išteklių mokesčio pataisos, kuriomis numatyta 40 proc. tarifu apmokestinti netradicinių angliavandenilių naftos ir dujų gavybą. Seimas balsų dauguma po pateikimo pritarė, kad toks siūlymas būtų toliau svarstomas. Tarp balsavusiųjų buvo ir premjeras Algirdas Butkevičius. Tiesa, vėliau Vyriausybė Seimui rekomendavo įstatymų projektų nesvarstyti, kol bus atlikta analizė, leidžianti nustatyti tinkamą ir ekonomiškai pagrįstą mokesčio dydį.
Tačiau panašiu metu premjero patarėja Jūratė Juozaitienė žygaitiškiams, atrodo, leido suprasti, kad tie 40 proc. išliks.
„Viena, ką matau, – jeigu mes išlaikysim 40 procentų, jie patys išeis. Nes jie tą pasakė, kai pasiskaičiavo, kad ten nėra tokio didelio dujų kiekio, kad mokėtų 40 procentų mokesčius šalia. Tai čia būtų tik tų dujų mokestis, visi kiti lieka, lieka PVM ir pelno. Sakė jiems čia neapsimoka ir jų nedomina“, – youtube.com paviešintoje medžiagoje kalba J.Juozaitienė.
Premjeras, išgirdęs tokias patarėjos kalbas, kaip jam įprasta, sukūrė darbo grupę aiškintis galimą tarnybinį nusižengimą, tačiau tikina, kad su „Chevron“ mokesčio tarifai buvę aptarti. Ir esą 40 proc. tarifo nebūtų buvę.
„Aš gal viršijau savo įgaliojimus – pasakiau, kad bus 15, maksimum gal 20 procentų“, – sakė A.Butkevičius.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Nerijus Pačėsa neabejoja, kad politikų sprendimams įtaką daro Rusijos dujų kompanija „Gazprom“. Jis stebisi Vyriausybės sprendimu paskelbus konkursą imti taisyti įstatyminę bazę. Tai esą rodo, kad Lietuva neprognozuojama valstybė – ir tuo mes tampame panašūs į Rusiją.
„Mes dabar kaltinam Rusiją, kad jie sustabdė mūsų pieno produktų importą – neprognozuojama, neaišku, kokie sprendimai, sakom, kad kažkokie politiniai sprendimai. O kuo grįsti mūsų sprendimai „Chevron“, „Hitachi“ atžvilgiu? Tokiais pačiais politiniais motyvais. Mes esam tokie patys, kaip Rusija. Keičiam žaidimo taisykles jau prasidėjus žaidimui, tai kodėl turėtų mumis pasitikėt rimti investuotojai? Tai yra milžiniškos klaidos, kurios tikrai turės labai rimtą atgarsį“, – įsitikinęs N.Pačėsa.
Verslo politikos konsultantas Arūnas Pemkus sako, kad toks valdžios elgesys nekuria teigiamo Lietuvos įvaizdžio, kaip šalies, kurioje drąsiai galima investuoti ar turėti kokių nors reikalų.
„Esu girdėjęs, kad dėl finansinių ir kitų priežasčių kai kurios diplomatinės tarnybos ruošiasi konsoliduoti savo tarnybas į kitas šalis. Tai irgi yra nedidelis ženklas, bet vis dėlto ženklas, kad ši šalis tampa mažiau svarbi diplomatine prasme. Jeigu ji tampa mažiau svarbi diplomatine prasme – verslas irgi į tai reaguos, investicijos irgi į tai reaguos“, – tvirtina Verslo politikos ir komunikacijos konsultacinės firmos „Fipra Lithuania“ vadovas A.Pemkus.
Kad valstybės įvaizdžiui bus pakenkta, abejonių nekyla. Panašu, jog tokia pat lemtis laukia ir „Hitachi“ projekto.
