Pagal sąvartyno uždarymo projektą, rangovas pasirinko technologiją, pagal kurią sąvartyne esantis dumblas turėjo būti dengiamas specialia plėvele, virš kurios planuota sodinti augalus. Deja, bet užpylus gruntu ir uždengus sąvartyne esantį dumblą, įvyko avarija ir dumblą dengiantys sluoksniai nugrimzdo į dugną, dėl ko į aplinką išsiliejo nuotėkos.
„Šiandien galime konstatuoti, kad pirmoji Kariotiškių sąvartyno avarija iš principo įvyko dėl technologinių projekto ir jo įgyvendinimo niuansų. Įvykį tyrusių ekspertų išvados patvirtina, kad rangovo pasirinkta moderni nuotėkų dumblo „laidojimo” technologija labiau skirta mažesniems objektams, nei bandyta pritaikyti Kariotiškių sąvartyno atveju. Šiandien šio įvykio tyrimas yra baigtas, avarijos priežastys nustatytos, žala aiški, tad draudimo išmoką, kuri siekia beveik 4,5 mln. litų ir yra didžiausia šiemet BTA išmokama draudimo išmoka vienam atvejui, jau išmokama“, – teigė „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje direktorius Tadeuš Podvorski.
Pirmoji avarija nebeveikiančiame Kariotiškių sąvartyne įvyko 2011 m. pradžioje, kai dumblą dengianti plėvelė prasmego. Antrą kartą nuotėkis iš rezervuaro įvyko tų pačių metų spalį. Šį kartą dumblas ištekėjo, nes rezervuarą dengusi plėvelė tiesiog plyšo. Dumblu buvo užpilta apie 4-5 ha lauko ir apie 1 ha miško.
Antros avarijos Kariotiškių sąvartyne priežastis tyrusi komisija, kurią sudarė specialistai iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, Statybos ir projektavimo sisteminimo centro, Trakų rajono savivaldybės, Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro, nustatė, kad įvykį galėjo lemti tiek pažeidimai, padaryti rengiant paties statinio ir jo statybos darbų technologijos projektus, tiek pažeidimai, padaryti atliekant projekto statybos darbus, tiek vykdant techninę statybos priežiūrą.
Komisija nustatė, kad viena pagrindinių nelaimės priežasčių galėjo būti ta, kad nebuvo suprojektuota dumblo slėgio kitimo ir stebėjimo sistema, vadinama pjezometru. Dėl šios priežasties nebuvo galimybės stebėti, kaip kito dumblo slėgis uždengiamoje kaupykloje. Kitas esminis pažeidimas tas, kad statybos darbų technologijos projekte neteisingai buvo numatytas grunto užpylimo eiliškumas bei grunto sluoksnių įrengimas.
„Bet kuri draudimo rūšis yra skirta netikėtiems, nenumatytų aplinkybių ar situacijų padariniams ir nuostoliams kompensuoti. Šis atvejis ne išimtis. Nežiūrint į tai, kad įvykį tyrusi komisija nustatė nemažai su šio projekto įgyvendinimu susijusių pažeidimų, visgi faktas yra tas, kad žala buvo padaryta, nuostoliai gamtai ir avarijos padariniams likviduoti yra išties dideli, todėl mes, kaip šio objekto draudikas, taip pat prisiimame atsakomybę, o išmokėdami milijoninę išmoką dalijamės patirtus nuostolius kartu su projekto vykdytoju.“, – sakė T.Podvorski.
