Įspėja dėl nuošliaužų
Pasak universiteto docento Šarūno Skuodžio, nuošliaužų formavimąsi parodo 2019 –2020 metais atlikti tyrimai, o labiausiai nerimą geologams ir archeologams kelia tai, kad jau beveik metus nevykdyti jokie tvarkybos darbai.
Ekspertas pabrėžia, kad apie Gedimino kalno tvarkymo darbus itin svarbu kalbėti įpusėjus rudeniui ir artėjant lietingajam sezonui, nes didžiausia nuošliaužų tikimybė kyla rudenį, kai lyja keletą savaičių iš eilės, taip pat žiemą tirpstant sniegui.
Pasak Š. Skuodžio, keli pateikti modeliavimo rezultatai parodė didelę nuošliaužų formavimosi riziką.
„Jei susidarytų nuošliaužos šlaito pietrytinėje arba prie Vakarinio bokšto dalyje, netektume paskutinių dviejų didžiausių Gedimino kalno konstrukcijų – Aukštutinės pilies rūmų ir Vakarinio bokšto. Norint išvengti šio blogiausio scenarijaus, būtina nedelsiant tęsti kalno tvarkymo darbus pietrytinėje dalyje, kur nuošliaužų formavimąsi mato kiekvienas praeivis, o vėliau imtis ir kitų kalno šlaitų išsaugojimo misijos“, – teigė docentas.
3D modelį pritaikė visam kalnui
Universiteto atstovo teigimu, parengtas 3D modelis apima visą Gedimino kalno geologiją, čia išnagrinėti kalno sluoksniai ir ant jo stovinčių konstrukcijų antžeminės dalys su pamatais. Įtraukti net ir tokie objektai, kaip funikulieriaus pamatai, šaltinėlis rytiniame kalno šlaite, tuneliai ir gruntas, kuriuo užpildytos tunelių ertmės. Taip pat – pėsčiųjų pakilimo takas, atraminės sienos vakarinėje ir šiaurinėje Gedimino kalno dalyje su aplink esančiais statiniais bei jų liekanomis.
Anot jo, Lietuvos nacionalinio muziejaus prašymu, pirmiausia projekto modelis sukurtas atskirai vien pietrytinei kalno zonai, nes šioje vietoje yra besiformuojanti šlaito nuošliauža. Tai buvo pastebima ir be specialaus modelio.
Modelis, pasak Š. Skuodžio, sukalibruotas pagal kalno stebėjimo sistemos duomenis, jo rezultatai dėl pietrytinio šlaito nusėdimo atitiko anksčiau patvirtintus duomenis.
Vėliau modelis pritaikytas visam likusiam kalnui, vertinant esamą situaciją ir simuliuojant kritulių arba sniego tirpsmo poveikį.
Muziejus: situacija stebima
Nacionalinis muziejus BNS informavo, kad „Hidroterros“ ir jų subrangovų atliktų tyrimų rezultatai žinomi, juos muziejus vertina „labai atsakingai“, tačiau kalno būklė yra stabili.
„Galimiems orų ekstremumams yra numatyti saugikliai – kalno būklė stebima 24 valandas per parą ir, net pastebėjus centimetrų dydžio įtrūkimus, jie nedelsiant stabilizuojami. Kalno būklė šiuo metu yra sąlyginai stabili, nes rezultatų duoda sutvarkyta kalno aikštelė, kuri pašalino pagrindinę nuošliaužų priežastį – vandens patekimą, taip pat efektyviai veikia visame kalne ir pietrytiniame šlaite įrengtos būklės laikinos stabilizavimo priemonės“, – BNS teigė muziejaus Investicinių projektų ir turto valdymo skyriaus vedėjas Vaidas Petrokas.
Pasak jo, muziejus kalnui skiria ypatingą dėmesį, nuo 2017-ųjų lapkričio kalne neatsirado nė viena nauja nuošliauža, o ankstesnės „nesiplėtė ir yra stabilios“.
Ginčas tarp Nacionalinio muziejaus ir „Hidroterros“ kilo dėl skirtingo dalies suplanuotų darbų traktavimo: projekto rengėjai visus darbus vertina kaip tvarkybą, tuo metu muziejus, pasikonsultavęs su Valstybine teritorijų planavimo ir statybų inspekcija, prašė dalį darbų kvalifikuoti kaip statybos darbus bei gauti jiems leidimą.
Nesutariama dėl darbų kvalifikavimo
Muziejus teigė sudaręs visas sąlygas rangovams gauti statybos leidimą, tam pratęsęs projekto pateikimo terminą, tačiau galiausiai nutraukė sutartį su „Hidroterra“ ir žada skelbti naują konkursą. Patikslinti projektą suradus naują įmonę tikimasi iki 2022-ųjų pavasario, o vasarą galėtų prasidėti patys darbai.
„Muziejus buvo linkęs atsisakyti priskaičiuotų delspinigių, tarpininkavo tarpinstitucinėse derybose, jog leidimo klausimas būtų sprendžiamas prioritetiniu lygmeniu. Tačiau vis tiek nebuvo atsižvelgta į pastabas, į kurias nereaguojant ir vykdant darbus muziejus būtų nubaustas ir netektų ES finansavimo“, – teigė V.Petrokas.
Bendrovė nesutinka su muziejaus reikalavimais sakydama, kad Gedimino kalnas yra Vilniaus pilių rezervato teritorijoje, kuriai netaikomas Statybos įstatymas, ir pateikė teismui 584 tūkst. eurų ieškinį, reikalaudama atsiskaityti už atliktus darbus.
Metus trukę geologiniai tyrimai, leidę apsispręsti dėl tolesnio ilgalaikio Gedimino kalno tvarkymo, baigti pernai spalį, prieš tai išsamesni tyrimai atlikti beveik prieš pusę amžiaus – 1973-iaisiais.
Tyrimai parodė, kad pagrindinė kalno problema – vanduo ir nestabilus prieš 30 metų supiltas gruntas.
Anksčiau Gedimino kalno tvarkybos darbus planuota baigti 2022 metų pabaigoje. Dėl kritinės būklės ir tvarkymo darbų kalnas kurį laiką buvo uždarytas lankytojams, šiuo metu į jį galima pasikelti taku nuo Vilnios pusės, taip pat veikia funikulierius.
