Pasak D.Razmuvienės, koronaviruso plitimas yra labai spėrus.
„Kokios čia bus tos pasekmės toliau, vėlgi prognozuoti yra praktiškai neįmanoma, nes netgi mokslininkų grupės buvo prognozavusios, kokia bus situacija rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesiais. Tos prognozės nepasitvirtino“, – pabrėžė epidemiologė.
Artėjant ilgajam Vėlinių savaitgaliui, kai lankomi mirusiųjų kapai, D.Razmuvienė sakė, kad žmonės turėtų įvertinti rizikas, galinčias kilti tiek sau, tiek šeimos nariams, artimiesiems, taip pat būtinybę vykti į kapines, esančias kituose šalies regionuose.
„Atsižvelgti reikėtų būtent į tuos šviesoforo pažymėtus regionus, savivaldybes. Bet vėlgi aš žmogiška kalba kalbant sakysiu: jeigu žmonės nepasižiūrės į tas šviesoforo spalvas, jie vis tiek tegul naudoja apsaugos priemones – būtent kaukes, būtent atstumus tegul išlaiko“, – akcentavo ji.
Taip pat D.Razmuvienė ragino žmones kapinėse nesibūriuoti, po kapinių lankymo nesiburti draugėse.
„Paprastai lietuvių tokia tradicija susirinkus kapinėse – vienuose ar kituose regionuose ne savo gyvenamoje savivaldybėje – susirenka kaimynai, pažįstami, draugai ir, aišku, aptariami tam tikri prisiminimai. Šito nereikėtų daryti: nei būriuotis, nei po to eiti kažkur praleisti prisiminimų vakarą. Tikrai šitą galima suspėti padaryti, kai bus visiškai rami situacija. Ir jeigu šiais metais, sakykime, asmenys nenuvyks pas mirusiuosius, tikrai bus galima juos aplankyti gerokai ramesniu laiku“, – nurodė epidemiologė.
Šito nereikėtų daryti: nei būriuotis, nei po to eiti kažkur praleisti prisiminimų vakarą. Tikrai šitą galima suspėti padaryti, kai bus visiškai rami situacija.
Jeigu šis ilgasis savaitgalis bus aktyvus ir žmonės važiuos lankyti kapų, kaip sakė D.Razmuvienė, sergamumas koronavirusu gali dar labiau išaugti.
Požiūris – ne visada atsakingas
D.Razmuvienės teigimu, visuomenei reikėjo anksčiau atsakingiau pasižiūrėti į situaciją dėl koronaviruso.
Anot jos, dabar jau turime to ne visada atsakingo požiūrio ir elgesio pasekmes.
„Tai yra ignoruojamos tos priemonės, kurios buvo galbūt tik rekomendacinio pobūdžio, kai kitų užsienio šalių piliečiai rekomendaciją priima kaip iš tikrųjų reikiamą apsaugą naudoti ar laikytis atstumų. Mes puikiai matome, kas vyksta tiek ir sporto varžybų metu, tiek ir klubuose, kavinėse. Tikrai ne paslaptis, kad ten visi tie reikalavimai nėra išlaikomi“, – akcentavo epidemiologė.
Mes puikiai matome, kas vyksta tiek ir sporto varžybų metu, tiek ir klubuose, kavinėse. Tikrai ne paslaptis, kad ten visi tie reikalavimai nėra išlaikomi.
D.Razmuvienė aiškino, kad didžiausias užsikrėtusiųjų COVID-19 skaičius yra amžiaus grupėje iki 65 metų. Dėl to, kad šie žmonės aktyviausi socialiniame gyvenime.
„Bet vėlgi tie jaunesni asmenys, kurie vykdo tokį aktyvų labai socialinį gyvenimą, negalvodami apie tai, kas yra jų aplinkoje, vėlgi, aišku, riziką sukelia tiems, kas yra labiausiai paveikūs šiam virusui“, – pabrėžė ji.
950 naujų atvejų
Per trečiadienį Lietuvoje nustatyti 950 naujų koronaviruso atvejų.
350 iš jų registruoti Vilniaus, 152 – Kauno, 124 – Klaipėdos, 120 – Telšių, 97 – Šiaulių apskrityse.
Dar 35 atvejai registruoti Panevėžio, 32 – Tauragės, 28 – Marijampolės, 7 – Alytaus ir 5 – Utenos apskrityse.
Mirė 6 žmonės.
Iš viso šalyje patvirtinti 13 088 COVID-19 atvejai. 4582 žmonės pasveiko nuo ligos, o 8301 – serga. 28 756 asmenims šiuo metu reikia izoliuotis.
