Galinga audra pirmadienį pridarė daug žalos ne tik žmonėms, bet ir gamtai.
Žalos apimtys įspūdingos
Vėtra rovė ir laužė medžius, naikino parkus, paliko ryškų pėdsaką ir miškuose. Stichija siaubė vertė ir laužė medžius beveik visoje šalyje, ypač Šiaurės Lietuvoje.
Kaip skaičiuoja Valstybinė miškų urėdija (VMU), vėjavartų ir vėjalaužų tvarkymo apimtys siekia apie 30 tūkst. kub.m.
„Miškininkai operatyviai likviduoja didelio masto audros padarinius ir įspėja, kad pučiant stipriam vėjui lūžta dideli medžiai, krinta jų šakos, todėl ypač pavojinga vaikščioti miškuose, stovėti ar statyti automobilius po aukštais medžiais“, – dėl audros įspėjo VMU.
-
„Nuostolis ne tik Žagarei, bet ir visai Lietuvai“: kuo ypatingas audros nusiaubtas dvaro parkas?
-
Ugniagesiai toliau šalina audros padarinius – 43 kartus vyko šalinti nuvirtusių medžių
-
Kruša suniokojo dalį derliaus, pastatų ir technikos: vertinami nuostoliai, ieškoma pagalbos būdų
-
Lietuvą talžiusi audra miškuose nuvertė per 50 tūkst. medžių
-
Sinoptikai – apie šios savaitės audrą: tokio reiškinio nebuvo beveik 30 metų
Anot miškininkų, ypač nukentėjo Joniškio, taip pat Kuršėnų, Trakų, Nemenčinės regioniniai padaliniai.
Ir nors VMU tikina, kad miškuose intensyviai dirbama, pirmiausia – atlaisvinant medžiais užverstus kelius, vis dėlto darbus apsunkina tai, kad daugiausia vėjovartų ir vėjalaužų yra sunkiai prieinamose, drėgnesnėse vietose.
Saugotis reikia ir technikos
Tad ir praėjus kelioms dienoms po audros į mišką susiruošę grybautojai ar tiesiog norintys pasivaikščioti poilsiautojai turėtų nepamiršti atsargumo. Tiek dėl dar likusių apgadintų medžių, tiek ir dėl mišką tvarkančios technikos.
„Šiuo metu, esant geroms oro sąlygoms, daugelyje šalies miškų yra saugu lankytis, grybauti ir uogauti. Tačiau Valstybinių miškų urėdijos miškininkai informuoja, kad dalyje šalies miškų, kur matomi audros padariniai – išvirtę ir nulūžę medžiai, pakibusios nulaužtos šakos – miško lankytojai gali matyti miško techniką audros padariniams tvarkyti – verta laikytis atokiai nuo tokių tvarkomų vietų.
Miškininkai likviduoja audros padarinius, kad lankytis visuose šalies miškuose būtų saugu“, – įspėja VMU specialistai.
Išversti medžiai parkuose
Įspėjimais šią savaitę dalijosi ir regioninių bei nacionalinių parkų atstovai. Iš karto po audros Neries regioninis parkas paskelbė: „Dėl praūžusios stiprios audros ir gausybės išvirtusių medžių, prašome laikinai nesilankyti parko pažintiniuose maršrutuose!
Ypač daug išverstų medžių yra kairiojo Neries kranto turizmo trasoje.“
Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Neries regioninio parko grupės patarėja Vaida Olšauskytė Skorupskienė 15min antradienį sakė, kad pradėjus apžiūrinėti teritorijas po audros viskas atrodė „įspūdingai“. Daugiau nukentėjo kairiajame Neries krante esančios teritorijos, ten yra Panerių kaimas, kurio dvaro parką nuniokojo vėjas ir kruša, ir unikalusis Grabijolų kaimas.
Kiek vėliau parkas atnaujino informaciją, kad Šilėnų pažintinis takas „nukentėjo nesmarkiai ir gali būti lankomas“. Dėl kitų takų informuoti ketinama, kai jau bus atlikti tvarkymo darbai.
Labiausia nukentėjo Žagarė
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Agnė Jasinavičiūtė 15min studijoje sakė, kad Neries regioninis parkas yra labai miškinga teritorija, nes apie 80 proc. parko yra miškai, o stichija daugiausia nuostolio padarė būtent miškams, kuriuose yra daug išvirtusių medžių, esą tai tvarko miškininkai.
„Bet šiaip, pačiai infrastruktūrai, kaip įvertino kolegos šią savaitę, nuostolių padaryta nėra, tai ją galima lankyti, bet lankytojams rekomenduojame elgtis atsargiai, jeigu medis nuvirtęs, tai jį apeiti kitu taku ir saugoti savo gyvybes bei gamtą. Ten tokio didelio nuostolio nėra, didžiausias nuostolis, deja, patirtas Žagarės regioniniame parke“, – kalbėjo A.Jasinavičiūtė.
Joniškio rajonas, o ypač Žagarė per šią audrą nukentėjo labiausiai – Žagarės regioniniame parke kol kas rekomenduojama nesilankyti, o dvaro parkas po truputį tvarkomas, saugant bent tai, kas jame vertingo išliko.
