Bendravimas su kaimynais. Tokia yra viena svarbiausių taisyklių norint sėkmingai plėtoti kavinės, baro ar naktinio klubo veiklą Vilniaus senamiestyje ir centre. Jos nepaisantiems verslininkams neretai tenka graužti nagus ir minti Vilniaus savivaldybės slenksčius bandant įrodyti, kad argumentai apriboti jiems prekybą alkoholiu nėra pagrįsti.
Ribojimas – kraštutiniu atveju
Artimiausiame posėdyje Vilniaus tarybos politikai nagrinės, ar drausti prekybą alkoholiu nuo vidurnakčio kavinėje „Transilvanija“ Mėsinių gatvėje. Šiai kavinei su kaimynais nesiseka. Nepatiko gyventojams, kai kavinė buvo įsikūrusi Totorių gatvėje, tas pats ir persikėlus į naująją vietą. Anot savivaldybės Saugaus miesto departamento direktoriaus Juliaus Morkūno, kavinei buvo skirtas įspėjimas, ji turėjo laiko nesutarimus su kaimynais išspręsti, tačiau situacija nepasikeitė, tad galutinis sprendimas priklausys nuo Vilniaus politikų.
Nesame patenkinti tuo, kad ribojami alkoholio prekybos laikai, dėl ko kavinės gali būti priverstos užsidaryti. Bet ir nuo pačios kavinės nemažai priklauso, – įsitikinęs S.Galdikas.
Ukmergės gatvės gale esantis paviljonas-kavinė, priklausantis V.Pranckevičiaus individualiai įmonei „Pranva“, pareigūnų nemalonę užsitraukė pardavinėdamas alkoholį po 22 val., skirtą išsinešti. Čia norima prekybą alkoholiu uždrausti nuo vidurnakčio iki 8 val.
Problematiškiausias atvejis, anot J.Morkūno, yra kavinė Pylimo gatvėje, priklausanti bendrovei „Eco-tech EU“. Ją skundžiasi ne kaimynai. Priekaištų turi policijos pareigūnai, kadangi čia renkasi asmenys, turintys įtakos kriminogeninei būklei šioje Vilniaus vietoje. Kavinėje norima uždrausti pardavinėti alkoholį nuo 22 val.
Tai, kad imamasi drastiškų priemonių ir ribojama prekyba alkoholiu, dažnai senamiesčio kavinei ar barui tampa skaudžia pamoka, nes kartais priverčia net nutraukti veiklą. Anot Lietuvos barų ir kavinių asociacijos atstovo Sauliaus Galdiko, kiekvienas atvejis, kai svarstomas alkoholio mažmeninės prekybos licencijos ribojimas, yra individualus ir ši problema neturi vieno sprendimo būdo.
„Nesame patenkinti tuo, kad ribojami alkoholio prekybos laikai, dėl ko kavinės gali būti priverstos užsidaryti. Bet ir nuo pačios kavinės nemažai priklauso, – įsitikinęs S.Galdikas. – Asociacija renkasi į susirinkimus ir visiems nariams rekomenduojame itin aktyviai bendrauti su kaimynais, sužinoti jų problemas, nes dažniausiai tos problemos ir kyla iš nebendravimo. Yra atvejų, kai vieni kitus skundžia, bet tarpusavyje nebendrauja. O pabendravus pasirodo, kad problema buvo dėl netvarkomų šiukšlių ar pan.“
Susitarti įmanoma
Tačiau, pripažįsta S.Galdikas, yra dalykų, kurių išspręsti praktiškai neįmanoma, tarkim, dėl bendro triukšmo senamiestyje, nes gyventojai mano turintys teisę pailsėti, o kiti žmonės – pasilinksminti šioje miesto dalyje.
 |
| Barui „Transilvanija“ su kaimynais nesiseka. |
„Mes bandome būti tarpininkai tarp gyventojų, savivaldybės ir pačių barų. Su savivaldybe bendravimas yra gana efektyvus, surandame ten su kuo kalbėtis, ieškome bendrų sprendimų. Yra sudaryta komisija, kuri skundus nagrinėja ir ji visada duoda bandomąjį laikotarpį, per kurį leidžiama susitvarkyti. Negalima sakyti, kad kažkas kažką įskundė, todėl ėmė ir uždarė barą. Bet labai daug nuo kaimynų priklauso, nes kartais nulemia emocijos, o ne sveikas protas“, – kalbėjo Lietuvos barų ir kavinių asociacijos atstovas.
Kaip pavyzdį, kad susitarti su kaimynais įmanoma, tiek S.Galdikas, tiek J.Morkūnas nurodo naktinį klubą „Play Club“, priklausantį bendrovei „Seneka“. Savivaldybės tarybai prekybą alkoholiu klube apribojus nuo 22 val., imtasi bendrauti su kaimynais, tvarkoma aplinka, todėl dabar taryba gali priimti sprendimą, kad alkoholis šioje įstaigoje bus pardavinėjamas iki 4 val. ryto.
„Turi būti ir pačių barų, klubų savininkų interesas, nes visi turi laikytis bendrų taisyklių, negali į jas spjauti. Mes taip traktuojame: jeigu koks nors baras ateina pas mus ir sako, kad turi problemų, tai mes jas įvertiname ir pasakome, ką turi padaryti – sustiprinti apsaugą, patildyti muziką ir pan. Jeigu baras tai padarys, mes jį ginsime“, – kalbėjo S.Galdikas, pabrėždamas, kad visada tikimasi ir kaimynų geranoriškumo.
Iš 60 skundų – 10 apribotų licencijų
Žydrūnas Savickas tarybos grupėje „Už kultūringą Vilnių“ net siūlė kai kurias Vilniaus gatves paskelbti nerūkymo zonomis. Juk eina į gatvę, rūko, rėkauja po langais, – sakė R.Baškienė.
J.Morkūno teigimu, per metus į savivaldybę atkeliauja apie 60 skundų dėl kavinių veiklos. Įsteigta Mažmeninės prekybos alkoholiu ribojimo komisija nagrinėja tik apie pusę jų – 25–30. Tačiau ne visi atvejai tokie, kad bandoma riboti prekybą alkoholiu. Esą per metus miesto taryba pakeičia tik 10–11 kavinių ar barų licencijas. Į šį skaičių, anot J.Morkūno, patenka ir vadinamosios girdyklos, kurios pardavinėja alkoholį išsinešti. Ypač griežtai šių vietų veikla stebėta pernai.
„Nėra kategoriškai iš karto gavus informaciją tarybai teikiamas sprendimas riboti prekybą alkoholiu. Į tarybą tokie klausimai paprastai atkeliauja po gero pusmečio darbo su tomis kavinėmis, renkama informacija, nes sprendimai turi būti pagrįsti. Verslas skundžiasi, kad yra žlugdomas, todėl tos informacijos yra surenkama kiek įmanoma daugiau, ji turi būti objektyvi, išanalizuota. Duodamas įspėjimo terminas, paskui svarstoma pakartotinai komisijoje, ką jie padarė ir kaip jiems pasisekė tai padaryti. Tikrai nėra vienpusiškai sprendžiama – norime rasti kompromisą tarp verslo ir gyventojų“, – tikino J.Morkūnas.
Anot savivaldybės atstovo, verslininkai vis dažniau bando įsiklausyti į gyventojų reikalavimus, pasitaiko net atvejų, kai konsultuojamasi dar prieš atidarant kavinę, ar toje vietoje neiškils problemų.
Siūlo nerūkymo zonas
 |
| Rasa Baškienė |
Vilniaus tarybos narė Rasa Baškienė taip pat ne vienerius metus kovojo su triukšminga kavine kaimynystėje. Tačiau dabar ji teigė atkreipianti dėmesį, kad verslininkai bando ieškoti būdų kalbėtis, spręsti problemas. Tačiau kai kuriems dalykams vis ar trūksta ir teisinio reglamentavimo, tarkim, dėl rūkomųjų įrengimo.
„Žydrūnas Savickas tarybos grupėje „Už kultūringą Vilnių“ net siūlė kai kurias Vilniaus gatves paskelbti nerūkymo zonomis. Juk eina į gatvę, rūko, rėkauja po langais. Kavinės rūkomųjų neįsirengia, bet mes suprantame, juk įstatymiškai nėra apibrėžta, kas tie rūkomieji. Tad laukia ilgas darbas su Seimo nariais. Gal tikrai reikia tokių drastiškų sprendimų, kaip siūlo Ž.Savickas, kad būtų atkreiptas dėmesys į problemą“, – svarstė R.Baškienė.
