„Žmogaus teisės – itin plati sritis, sudaranti pagrindą mūsų dalyvavimui socialiniame ir valstybės gyvenime: galimybė rinkti ir būti išrinktiems į Seimą, viešai kritikuoti išrinktuosius, ar kilus ginčui kreiptis į teismą.
Kaip ir kiekvienoje tokio platumo srityje, žmogaus teisių įgyvendinime situacija nevienalytė – kai kur apžvelgiamu laikotarpiu žengėme į priekį, sprendėme ar bent švelninome įsisenėjusias problemas, o kai kuriose srityse ir toliau stagnavome ar net ėmėme žvelgti atgal“, – rašoma ataskaitos apžvalgoje.
Visą ataskaitą galite rasti čia.
Progresas teisėje į laisvę
„Progresą pasiekėme teisės į laisvę srityje – per pastaruosius metus suėmimas, prilygstantis įkalinimui dar iki teismo sprendimo, imtas taikyti daug atsakingiau“, – pabrėžė ataskaitos rengėjai.
„Atsisakėme ir neproporcingai saviraiškos laisvę varžiusios baudžiamosios atsakomybės už įžeidimą.
2016 m. vasarą Vilniuje pirmą kartą be incidentų įvyko LGBT* bendruomenės ir juos palaikančių eitynės „Baltic Pride“, kurios pagaliau tapo ne mūšio lauku, o miesto švente“, – pastebima ataskaitos pristatyme visuomenei.
Problemos žodžio laisvės, smurto artimoje aplinkoje srityse
„Deja, daug kur esame užstrigę ir nenorime pripažinti kito žmogaus laisvės: Lietuva jau daugiau kaip 10 metų neįgyvendina Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo byloje L. prieš Lietuvą ir nepriima įstatymo dėl lyties keitimo tvarkos“, – rašoma ataskaitos pristatyme.
„Vis dar nesusitariame dėl partnerystės galimybių nei skirtingų, nei tos pačios lyties asmenims“, – priduriama ten pat.
Ataskaitoje pastebimi ir žodžio laisvės suvaržymai bei visuomenėje plačiai nuskambėję bylos dėl saviraiškos.
„Humoristo Whydoto byla Lietuvoje ir dizainerio Roberto Kalinkino EŽTT rodo, kad valstybė vis dar linkusi cenzūruoti aštresnę saviraiškos laisvę. Stringa kova su smurtu artimoje aplinkoje – nors policijos iškvietimų kasmet daugėja, dėl jų pradedamų tyrimų procentinė dalis mažėja, o apie pusė pradėtų tyrimų nutraukiami“, – rašoma ataskaitoje.
Pastebimos vis platesnės ribojimų tendencijos
„Rengiant – o turbūt ir skaitant Apžvalgą – neišvengiamai susiduriame su jausmu, kad kiekvieno iš mūsų asmeninės laisvės erdvė traukiasi. Retrospektyviai pažvelgę į praėjusius metus Lietuvoje skaičiuojame saviraiškos ir žiniasklaidos laisvės ribojimo, abortų draudimo iniciatyvas, matome baudžiamosios politikos griežtinimą ir vis dažnesnį valstybės kišimąsi į privatų asmenų gyvenimą.
Matome baudžiamosios politikos griežtinimą ir vis dažnesnį valstybės kišimąsi į privatų asmenų gyvenimą.
Tuo tarpu tarptautiniame diskurse vėl pasigirsta svarstymai, kad atsidūrėme post-žmogaus teisių eroje“, – rašo ataskaitos rengėjai.
Tiesa, jie pasidžiaugė, kad visuomenė reaguoja ir turi ryžto kovoti už savo teises.
„Svarbu su tuo nesusitaikyti. Mūsų asmeninė laisvė, galimybė rinktis, yra neatsiejama mūsų žmogiškojo orumo, visų mūsų teisių pagrindo, dalis. Atbukimas pasikėsinimams suvaržyti šią mūsų laisvę, besiplečiančių ribojimų ir draudimų normalizavimas būtų didžiausias mūsų pralaimėjimas“, – sakoma ataskaitos apžvalgoje.
„Pastarieji metai taip pat parodė, kad plačioji visuomenė toli gražu ne bejėgė reaguodama į esamus ar ruošiamus mūsų teisių varžymus: susidūrus su plačiu pasipiktinimu, buvo atsisakyta siūlymų žiniasklaidą įpareigoti ruošti 50% gerų ir 50% blogų naujienų, protestuojant pilietinei visuomenei ir medikams, atsisakyta neracionalių dirbtinio apvaisinimo suvaržymų, o viešosios nuomonės spaudimas ir #metoo judėjimas Lietuvoje paskatino rimtai pažvelgti ir pritaikyti atsakomybę už seksualinį priekabiavimą“, – daroma išvada ataskaitos pristatyme.
