Teisininkai ydinga vadina viešoje erdvėje vyraujančią sampratą, juos vadinant „be penkių minučių įtariamaisiais“, o kai kurie politikai svarsto, kad teisėsauga statusą ėmė taikyti pernelyg plačiai.
„Bendras supratimas yra netinkamas: specialiojo liudytojo statusą turintis asmuo viešojoje erdvėje iš esmės traktuojamas kaip įtariamasis. Be to, klastingas ar įtakingas, kuriam teisėsaugos institucijos vengia tiesiogiai pareikšti įtarimus“, – BNS sakė Lietuvos teisės instituto mokslininkas advokatas Petras Ragauskas.
Politikai ir verslininkai
Įstatyme prieš 10 metų buvo įtvirtinta teisė liudytojus apklausti apie savo galbūt padarytą nusikalstamą veiką. Po metų patvirtinose rekomendacijose numatyta, kad galimybė apklausti asmenį kaip specialųjį liudytoją turi būti taikoma itin retais atvejais.
Prokuratūra neturi statistikos, kaip plačiai taikomas šis statusas, bet pernai jis buvo suteiktas daugybei viešų asmenų.
„Vijūnėlės dvaro“ tyrime taip buvo apklausti Druskininkų meras Ričardas Malinauskas ir tuometis aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, tyrime dėl „Norfos“ statybų Prienuose – parduotuvių tinklo vadovas Dainius Dundulis ir europarlamentaras Rolandas Paksas.
Petrui Gražuliui specialiojo liudytojo statusas pritaikytas vadinamojoje „koldūnų byloje“.
Aiškinantis bandymą nuslėpti girtumą specialiaisiais liudytojais apklausta Nacionalinės žemės tarnybos vadovė Daiva Gineikaitė, ligoninės direktorius Gediminas Abeciūnas ir jo pavaduotojas Kastytis Grigonis. Vėliau visi jie tapo įtariamaisiais.
Tiriant galimą korupciją Kauno rajone specialiuoju liudytoju apklaustas savivaldybės meras Valerijus Makūnas.
Keli asmenys specialiaisiais liudytojais apklausti „MG Baltic“ politinės korupcijos tyrime. Iš pradžių tokiu statusu byloje figūravo parlamentarai liberalas Eligijus Masiulis ir „darbietis“ Vytautas Gapšys. Prokurorams pareiškus, jog prašys naikinti jų imunitetą, kad galėtų pateikti įtarimus, Seimo nariai atsisakė mandatų.
Šiame tyrime specialiojo liudytojo statusas buvo suteiktas ir koncerno prezidentui Dariui Mockui, valdybos nariui Romanui Raulynaičiui, narystę Liberalų sąjūdyje susistabdžiusiems savivaldybės tarybos nariui Šarūnui Gustainiui ir parlamentarui Gintarui Steponavičiui.
Tarp liudytojo ir įtariamojo
Skirtingai nei paprastam liudytojui, specialiajam liudytojui nenumatoma baudžiamoji atsakomybė už melagingų parodymų davimą, jis gali atsisakyti duoti parodymus. Asmuo gali būti apklaustas kaip specialusis liudytojas tik jam sutikus.
Šios specifinės specialiojo liudytojo teisės nebūtinai reiškia, kad jis yra netoli įtariamojo, sako prokuroras, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto mokymo centro lektorius Vytautas Kukaitis.
„Moksliškai interpretuojant tikimybių teoriją, jeigu kalbame apie matematinę galimybę nuo nulio iki šimto, kur nulis reiškia liudytojas, niekaip neprisidėjęs prie veikos, o šimtas yra veiką padaręs įtariamasis, tai nuo vieno iki 99 ir yra specialusis liudytojas“, – BNS sakė Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras.
„Pavyzdžiui, guli lavonas su peiliu krūtinėje ir kambaryje yra dešimt žmonių. Visų rankos kruvinos, tačiau smūgis buvo atliktas tik vienas. Tikėtina, kad tą dūrį padarė tik vienas žmogus, o kiti devyni neprisidėjo. Nesant kitų duomenų, tokiu atveju greičiausiai visi taptų specialiaisiais liudytojais. Bet juk tu gali būti su kruvinomis rankomis vien dėlto, kad bandei padėti tam sužeistam žmogui ar bandei sustabdyti dūrį“, – pridūrė jis.
Pasak prokuroro, specialusis liudytojas yra tarpinis, laikinas procesinis statusas, kol galimo nusikaltimo aplinkybės yra neaiškios ir tokio asmens dalyvavimas procese padeda greičiau nustatyti tiesą.
Advokatas Edmundas Budvytis pritaria prokuroro minčiai, kad specialieji liudytojai visuomenėje neturėtų savaime būti vertinami neigiamai.
„Į tą statusą nereikia žiūrėti su negatyvu, nes viešojoje erdvėje yra suformuotas toks negatyvus požiūris, kad specialusis liudytojas jau yra blogietis. Taip nėra“, – sakė advokatų kontoros „Budvytis, Čivilis ir partneriai“ advokatas.
Seimo narys G.Steponavičius tvirtina, kad žinia apie specialiojo liudytojo statuso suteikimą pakenkė jo reputacijai.
„Aš negaliu atriboti savęs nuo bylos konteksto ir suprantu, kad man tai daro reputacinę žalą. Kita vertus, jeigu žiūrėtume į patį turinį, dėl ko esu apklausiamas dėl savo galimų veikų, tai demokratinėje ir teisinėje šalyje bei visuomenėje tai neturėtų būti kaltės ar net įtarimų klausimas. Šiuo atveju antraštės užbėgant už akių skandalo kontekste iš tikrųjų yra, taip pat daromos nepagrįstos išvados ir apibendrinimai“, – sakė parlamentaras.
Pirminis tikslas – imuniteto apsauga
Baudžiamojo proceso kodeksas Lietuvoje pradėjo veikti 2003 metais. Tuomet teisėsauga asmenis galėjo apklausti kaip liudytojus arba kaip įtariamuosius. Idėja sukurti specialiojo liudytojo institutą kilo, kai Seimas nesutiko panaikinti teisinės neliečiamybės Seimo nariams Vyteniui Andriukaičiui, Vytautui Kvietkauskui ir Arvydui Vidžiūnui. Prokurorai jiems negalėjo pateikti įtarimų kyšininkavimu, o pasakoti apie savo veiksmus būdami paprastais liudytojais jie negalėjo, pasakojo prokuroras V.Kukaitis.
Patiems Seimo nariams išreiškus norą bendradarbiauti su teisėsauga, jie atsisakė Seimo nario mandato, o kartu ir teisinės neliečiamybės.
Vėliau Baudžiamojo proceso kodekso korekcijoms rengti buvo sukurta darbo grupė. Šias pataisas, tarp kurių buvo įvestas specialiojo liudytojo institutas, Seimas priėmė 2007 metais.
Anot rekomendacijų, asmenys kaip specialieji liudytojai turėtų būti apklausiami itin retais atvejais.
2008 metais patvirtintose generalinio prokuroro rekomendacijose dėl specialiojo liudytojo apklausos rašoma, kad asmuo gali būti apklausiamas kaip specialusis liudytojas, jeigu byloje yra duomenų apie tai, kad galimai buvo padaryta nusikalstama veika ir tą veiką galimai padarė konkretus asmuo, tačiau šių duomenų nėra pakankamai, kad šiam asmeniui būtų suteiktas įtariamojo statusas.
Rekomendacijose numatyta, kad esant pakankamam kiekiui duomenų asmenį kaip specialųjį liudytoją apklausti draudžiama, jam turi būti suteikiamas įtariamojo statusas.
Anot rekomendacijų, asmenys kaip specialieji liudytojai turėtų būti apklausiami itin retais atvejais.
Tarp Baudžiamojo proceso kodekso pataisų kūrėjų buvęs parlamentaras Julius Sabatauskas sako, kad specialistai turėtų išnagrinėti, ar specialiojo liudytojo statuso taikymas nenukrypo nuo normos ir iš tikrųjų pasiteisino. Jis pats mano, kad reikėtų grįžti prie pradinės instituto kūrimo idėjos kaip specialiuosius liudytojus apklausti tik žmones, turinčius teisinę neliečiamybę.
„Girdime daug tokių atvejų, kai asmeniui taikomas specialiojo liudytojo statusas. Aš vis dėlto manau, galbūt reikėtų grįžti prie pirminės idėjos, kad specialiojo liudytojo statusas būtų taikomas tik tiems asmenims, kurie turi imunitetą nuo baudžiamosios atsakomybės, ir aiškiai tai įrašyti Baudžiamojo proceso kodekse“, – teigė J.Sabatauskas.
„Viešojoje erdvėje dažnai painiojama, kad tai yra tas pats, kaip įtariamasis. Tai yra netiesa. Ir klausimas kitas: kokiais motyvais vedami teisėsaugos pareigūnai suteikia asmeniui specialiojo liudytojo statusą, kuris dažnai neperauga į įtariamojo?“ – pridūrė jis.
„Šachmatų partija“
Suteikti asmeniui specialiojo liudytojo statusą gali užtekti ir skundo. Tokiu atveju šis statusas apsaugos žmogų nuo nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo, nes nesant specialiojo liudytojo institutui jam greičiausiai formaliai, remiantis tik skunde pateikiamais duomenimis, būtų reiškiami įtarimai, sako prokuroras V.Kukaitis.
„Jeigu jūs, pavyzdžiui, turite rimtą konfliktą, ginčą, pykčius su kitu žmogumi. Jis vėliau gali parašyti skundą teisėsaugai, kad jūs jį sumušėte, apšmeižėte ar apvogėte, sukčiavote ir panašiai. Tačiau tai reiškia, kad jūs galite būti apkaltintas visiškai nepagrįstai, nors duomenų apie jūsų esą padarytą nusikaltimą formaliai yra. Tokius duomenis reikia patikrinti, ar taip iš tikrųjų buvo, todėl iš principo specialiojo liudytojo statusas čia būtų apsauga nuo nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo, nuo per ankstyvo nepagrįsto tapimo įtariamuoju“, – sakė teisėsaugos pareigūnas, prisidėjęs rengiant generalinio prokuroro rekomendacijas dėl specialiųjų liudytojų apklausos.
Pasak jo, specialiojo liudytojo statusas yra geras akstinas žmogui bendradarbiauti su teisėsauga ir pateikti pilną savo versiją apie vykdomą ikiteisminį tyrimą.
Tuo metu advokatas E.Budvytis tvirtina, kad prokurorai savo ruožtu šį statusą gali naudoti ir kaip psichologinio spaudimo priemonę, turėdami omenyje, kad šis statusas yra tarsi tarpinė grandis tarp liudytojo ir įtariamojo.
Siekdamas užduoti specifinius klausimus, greičiau baigti ikiteisminius tyrimus tyrėjas gali suteikti asmeniui specialiojo liudytojo statusą ir neturėdamas tam teisinio pagrindo ar planų vėliau pateikti įtarimus, sakė advokatas.
Tačiau šio statuso taikymas gali atsisukti prieš patį tyrėją, jeigu apklausiamasis ar jo advokatas savo ginamojo naudai pritaikys specifines specialiojo liudytojo teises nesutikti duoti parodymų arba duoti melagingus parodymus, išvengiant už tai baudžiamosios atsakomybės.
„Čia yra šachmatų partija, kurioje nugalėtojas priklauso nuo prokuroro ir advokato talento. Ir nuo abiejų sąžinės“, – kalbėjo advokatas.
