„Vokiečiai protestuoja prieš karantiną, susirinko virš milijono vokiečių. Tai ko gero didžiausias mitingas žmonijos istorijoje ir jis vyksta šalia mūsų, pačioje Europos širdyje“, – skelbiama socialiniame tinkle.
Įrašą, kuriuo pasidalijo per 1,3 tūkst. feisbuko vartotojų, lydi keturios fotografijos. Jos pateikiamos įrodyti rugpjūčio 29 d. vykusio renginio masiškumą. Oficialiais duomenimis, pagrindiniame mitinge susirinko apie 40 tūkst. žmonių, net 25 kartus mažiau, nei skelbiama socialiniuose tinkluose.
Įvertinus minių dydį vertinti skirto įrankio rezultatus galima tvirtai teigti, kad oficialūs skaičiai kur kas arčiau realybės, nei skelbiama feisbuke.
Įvykių chronologija
Lietuvos socialiniuose tinkluose skelbiamomis nuotraukomis daugiausia dalijosi protesto šalininkai tviteryje ir feisbuke. Nustatyti nuotraukų autoriaus nepavyko.
Fotografijos nėra itin aukštos kokybės, todėl įžiūrėti žmonių tankį nėra lengva, tačiau įmanoma. Galima aiškiai įžvelgti tarp žmonių susidariusius tarpus, pastebėti sėdinčius žmones. Ši informacijos detalė pravers vėliau.
Socialiniame tinkle pasitaiko ir daugiau fotografijų iš šeštadienio renginių Berlyne, todėl svarbu sekti įvykių chronologiją. Tądien Vokietijos sostinėje vyko kelios protesto akcijos ir mitingai, todėl žmonės nuolat migravo iš vietos į vietą.
Remiantis Berlyno policijos ataskaita, pirmasis renginys, „Susirinkimas už laisvę“ (vok. Versammlung für die Freiheit), vyko populiarioje miesto Friedrichstraße gatvėje. Policijos duomenimis, čia nuo 10 val. 30 min. iki 13 val. būriavosi keli tūkstančiai žmonių.
Perpiet minia patraukė į centrinį miesto bulvarą Strasse des 17. Juni. Čia 15 val. 30 min. prasidėjo renginys „Berlynas kviečia Europą – festivalis už laisvę ir taiką“ (vok. Berlin invites Europe – Fest für Freiheit und Frieden).
Būtent šioje vietoje susirinko daugiausia žmonių. Feisbuke skelbiamos nuotraukos rodo susirinkusiuosius Strasse des 17. Juni.
Sprendžiant iš viešai prieinamų nuotraukų, protestuotojai buriavosi bulvaro atkarpoje nuo Berlyno pergalės kolonos iki Brandenburgo vartų. „Berlynas kviečia Europą“ vaizdo įraše matyti, kad scena stovėjo greta pergalės kolonos. Tai patvirtinama ir Berlyno policijos ataskaitoje.
Siekiant įvertinti galimą žmonių skaičių, pasinaudosime viešai prieinamu minių skaičiaus vertinimo įrankiu mapchecking.com. Įrankis leidžia apytiksliai pažymėti susirinkimo teritoriją, o įvertinus žmonių tankumą pateikiamas susibūrime esančių žmonių skaičius.
Žmonių skaičius
Nustatyti tankumą leidžia pavyzdžiai: 4 žmonės viename kvadratiniame metre prilygsta situacijai sutinkamoje patekus į 100 proc. užpildytą miesto autobusą. Sprendžiant iš renginio nuotraukų, netrūko vietų, kur vienam žmogui teko ir 3 ar daugiau kvadratinių metrų, arba 0,3 žmogaus kvadratiniam metrui.
Berlyno policijos ataskaitoje skelbiama, kad pareigūnams organizatorius teko keliskart įspėti dėl COVID-19 prevencijos nuostatų nesilaikymo. Vokietijos sostinės savivalda reikalauja laikytis bent 1,5 metro atstumo tarp žmonių. Tai reškia, kad dalyviams buriantis tankiau nei 0,4 žmogaus kvadratiniam metrui policija į tai kreipė dėmesį.
Įvertinus stovinčių žmonių tankumo vizualų atvaizdavimą, faktą, jog dalis protestuotojų sėdėjo, nuotraukas ir vaizdo įrašus galima skaičiuoti, kad žmonių tankis mitingo Strasse des 17. Juni metu galėjo svyruoti nuo 0,3 iki 1,5 žmogaus viename kvadratiniame metre.
Mapchecking.com duomenimis, protesto erdvė užėmė apie 47 tūkst. kvadratinių metrų, o tai reikštų, kad susirinkusių dalyvių skaičius, priklausomai nuo tankumo įverčio, siekia nuo 14 tūkst. iki 70,4 tūkst. žmonių. Suskaičiavę vidurkį gautume 42,2 tūkst. dalyvių. Beveik tiek pat, kiek skaičiuoja Berlyno policija.
Nerealūs skaičiai
Įdomu tai, kad pateikus mapchecking.com maksimalų tankumo įvertį, 7 žmones kvadratiniame metre, gaunamas 328,5 tūkst. dalyvių skaičius. Siekiant į protesto erdvę sugrūsti milijoną žmonių, reikėtų į vieną kvadratinį metrą sutalpinti daugiau nei 21 žmogų. Arba, paprasčiau tariant, tai nėra įmanoma.
2018 m. toje pačioje vietoje Berlyne vyko mitingas už „Už atvirą ir laisvą visuomenę“. Renginio nuotraukose galima matyti tankią žmonių minią nuo pat pergalės kolonos.
Tuomet renginio organizatorių ir policijos vertinimai taip pat išsiskyrė. Organizatoriai suskaičiavo 240 tūkst. dalyvių, policija – iki 100 tūkst. Tačiau nei vieni, nei kiti milijono iš pažiūros labiau prigrūstame renginyje neįžvelgė.
Rekordiškai daug, daugiau nei milijoną, dalyvių skaičiuoja 1999 m. Berlyne vykęs „Meilės paradas“, kurio nuotraukas kai kurie socialinio tinklo vartotojai nevengia priskirti mitingams prieš koronavirusą.
Tačiau tada žmonių tankumas siekė pavojingai aukštas ribas, o susibūrimo plotas gerokai pranoko atkarpą nuo Brandenburgo vartų iki Berlyno pergalės kolonos. Didžiausiu taikių žmonių susirinkimu Europoje galima laikyti 2003 m. Romoje vykusį protestą prieš karą Irake. Italijos sostinės gatvėse tada pasirodė apie 3 mln. žmonių.
Tai ne pirmas kartas, kai išpučiamas protestų prieš koronaviruso prevencijos priemones dalyvių skaičius. Rugpjūčio pradžioje socialiniuose tinkluose taip pat buvo skaičiuojami milijonai dalyvių, nors, oficialiais vertinimais, dalyvių buvo apie 20 tūkst.
Marga publika
Visuomeninio Vokietijos žiniasklaidos kanalo dw.com duomenimis, protestas Berlyne pritraukė kraštutinės dešinės organizacijų bei „QAnon“ sąmokslo teorijos šalininkų dėmesį.
Šeštadienio vakare keli šimtai žmonių, kai kurie nešini su kraštutiniais Vokietijos dešiniaisiais „Reichsbürger“ siejamomis imperinės Vokietijos vėliavomis, bandė įsiveržti į Vokietijos parlamento, Reichstago, pastatą.
Protestuotojai kurį laiką buvo nustūmę policijos pareigūnus nuo parlamento laiptų.
Tačiau mano pakantumas baigiasi, kai protestuotojai susideda su demokratijos priešais.
„Pasipiktinę mūsų taikomomis priemonėmis kovoje su koronavirusu savo abejones gali reikšti atvirai, protestuodami. Tačiau mano pakantumas baigiasi, kai protestuotojai susideda su demokratijos priešais“, – situaciją komentavo Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris.
Reichstagas, kuriame susitinka vokiečių deputatai, šalyje turi didelę simbolinę reikšmę. Šį pastatą su garsiuoju kupolu naciai 1933 metais padegė, siekdami sunaikinti tai, kas tarpukariu dar buvo likę iš Vokietijos demokratijos. Smarkiai apgadintas pastatas buvo atstatytas po Vokietijos susivienijimo.
Per susirėmimus su policija priešais Reichstagą ir prie Rusijos ambasados netoliese buvo areštuota maždaug 300 žmonių. Protestuotojai į policininkus svaidė butelius.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programa, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
