Kita Lietuvai šiemet itin opi problema – naujos atominės elektrinės statybos. Ir čia iškilo sunkumų: iš pradžių iš derybų pasitraukė pagrindinis investuotojas, paskui dalyvavimą projekte sustabdė Lenkija. Negana to, su Lenkija vargiai pavyko rasti kompromisą dėl Lietuvos lenkų mokymo problemų. Siūlome Jums nuspręsti, kuris Lietuvos politikas šiemet daugiausia dirbo, siekdamas Lietuvos gerovės.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė
 |
| BFL nuotr./Dalia Grybauskaitė |
Prezidentė iki šiol pirmauja visuomenės pasitikėjimo politikais apklausose. Aktyviai pasisakydama už energetinę Lietuvos nepriklausomybę, prezidentė visus metus gynė net ir kartais stringančią energetikos ministro Arvydo Sekmoko politiką dėl naujos atominės elektrinės statybų.
Tuo tarpu tarp jos pačios Seimui teiktų įstatymų didžiausio atgarsio sulaukė šilumos ūkio pertvarką numatančios pataisos. Prezidentė žadėjo, kad dėl jų lietuviai sutaupys šildymo išlaidoms, nors vilniečių sąskaitos už lapkritį to pažado nepatvirtino.
Be to, prezidentei šiemet neretai teko ginti Vyriausybės taupymo politiką ir reikšti paramą premjerui Andriui Kubiliui. Tuo tarpu D.Grybauskaitės didžiausio nepasitenkinimo dėl nejudančių renovacijos reikalų šiemet sulaukė aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas bei „Sodros“ taip ir nereformavęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas.
Šiemet prezidentė priėmė ir dar vieną svarbų sprendimą: nauju Lietuvos banko valdybos pirmininku paskyrė Vitą Vasiliauską, kurio vadovaujamas Lietuvos bankas rudenį pasiūlė kelti bankroto bylą bankui „Snoras“.
Seimo pirmininkė Irena Degutienė
 |
| Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Irena Degutienė |
Seimo pirmininkė šiemet dar labiau užsitikrino pretendentės į būsimus Tėvynės sąjungos lyderius pozicijas. Reitinguose populiarumu gerokai lenkianti visus politikus, išskyrus prezidentę, Irena Degutienė šiemet pasižymėjo ne vienu populiariu visuomenėje siūlymu. Tai ji pasiūlė dar metams palikti sumažintas Seimo nariams parlamentinei veiklai skiriamas lėšas. Ne kartą Seimo pirmininkė ėmėsi drausminti posėdžiuose įsisiautėjusius parlamentarus ir neretai dėl to yra juokais vadinama vaikų darželio auklėtoja.
Visus metus I.Degutienė stengiasi suderinti skirtingų frakcijų pozicijas Seime, ne kartą dėl to I.Degutienė valdančiųjų buvo kaltinama pernelyg artimu flirtu su opozicija. Beje, ryškiausiai socialdemokratiškomis mintimis I.Degutienė pagarsėjo prasidėjus paieškoms, kaip padidinti biudžeto įplaukas.
Tuomet Seimo pirmininkė skubiai subūrė darbo grupę, kurią įpareigojo per parą parengti „prabangos mokesčių“ įstatymų projektus. Tiesa, kol kas sutarimas rastas tik dėl vieno Seimo pirmininkės siūlyto punkto ir yra artėjama prie sprendimo apmokestinti nekilnojamąjį turtą. Automobilių ir indėlių apmokestinimas sulaukė griežto valdančiosios koalicijos narių liberalų pasipriešinimo.
Premjeras Andrius Kubilius
 |
| Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Andrius Kubilius |
Premjerui Andriui Kubiliui šie metai tikrai nebuvo lengvi. Opozicijai vis svaidantis kritikos ietimis, A.Kubiliui pavyko šiuos metus išlaikyti stabilią Vyriausybę. Opozicijos žodžiai apie premjero vertimą visus metus telikdavo žodžiais – realiai jokių veiksmų prieš A.Kubilių ji nesiėmė. Galima sakyti, kad A.Kubilių poste saugojo pati krizė – opozicija nepanoro imti valdžios, kai valstybės aruodai apytuščiai, o iki rinkimų belikę metai.
Tiesa, A.Kubiliui itin nesisekė pelnyti visuomenės palankumo. Reitingų antilyderiui buvo sunku išaiškinti „paprastam žmogui“, kodėl reikia taupyti, kodėl negalima didinti minimalios algos.
A.Kubilius buvo davęs pažadą, kad nuo kitų metų bus atkurtos ikikrizinės pensijos. Antradienį patvirtinus kitų metų biudžetą, tampa aišku, kad šį pažadą premjerui greičiausiai pavyks ištesėti.
A.Kubilius šiemet patyrė ir daugiau nesėkmių: jam prastokai sekėsi atsirinkti žmones į savo komandą. Vyriausybę krėtė priedų ir komandiruočių skandalai, nuslopinę visuomenės tikėjimą A.Kubiliaus kalbomis apie taupymą pradedant valdžios sektoriumi.
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė
 |
| Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Ingrida Šimonytė |
Finansų ministrė 2011-uosius neabejotinai prisimins ilgai. Metų pradžia jai buvo dar gana lengva: atrodė, kad po truputį atsispiriame nuo krizės dugno ir ekonomika ima kopti aukštyn. Tačiau metų pabaiga I.Šimonytę užgriuvo bėdomis.
Jos vadovaujamai ministerijai, vos iškilus euro zonos problemoms, teko skubiai keisti ekonomikos prognozes kitiems metams, taip pat per kelias savaites perskaičiuoti visą biudžetą. I.Šimonytė turėjo nusivilti, kai ministerijos siūlymui daugiau biudžeto pajamų surinkti iš padidinto PVM, nepavyko įtikinti pritarti koalicijos partnerių.
Todėl kitų metų biudžeto surinkimas tebekaba ant plauko – ar išties pavyks surinkti pakankamai pajamų nepadidinus PVM, iki šiol lieka neaišku, todėl nelengvi ministrei gali būti ir ateinantys 2012 metai.
Be to, Lietuvos bankui suvokus, kad bankas „Snoras“ pats nebeišgyvens, finansų ministrei darbo metų pabaiga atnešė dar vieną rūpestį. Iš pradžių pademonstravusi didžiulį norą gelbėti banką ir per naktis ruošusi tam būtinus įstatymų projektus, ministrė patyrė šoką pamačiusi realią banko padėtį. Tuomet ministerijai teko naujos bėdos: teko skubiai skolintis, kad bankrutavusio banko klientai atgautų valstybės draustus indėlius.
LSDP pirmininkas Algirdas Butkevičius
 |
| Asmeninio archyvo nuotr./Algirdas Butkevičius |
Didžiąją šių metų dalį prabuvęs opozicijos lyderiu Lietuvos socialdemokratų pirmininkas Algirdas Butkevičius šiemet, akivaizdu, pasirinko Seimo rinkimų laukimo taktiką.
Partijos lyderio pozicijas pavasarį užsitikrinęs A.Butkevičius ir savo priešininkus partijoje nustūmęs į antrą planą atimdamas iš jų net partijos pavaduotojų pareigas, vėliau, atrodo, nugrimzdo į letargo miegą.
Ikirinkiminiame sapne A.Butkevičius nepamiršta retkarčiais paburnoti prieš valdančiųjų politiką, tačiau rimtesnių priekaištų, interpeliacijų beveik nebuvo. Per metus opozicija kiek rimčiau bandė versti tik Arvydą Sekmoką, tačiau ir tai nepavyko.
Tuo tarpu opozicija šiemet buvo pasirinkusi „rėksnių“ taktiką: kritikos Vyriausybei nevengta, tačiau nei konkrečių pasiūlymų skaičiumi, nei rimtais grasinimais eiti į valdžią socialdemokratai nepasižymėjo.
Vilniaus meras Artūras Zuokas
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Artūras Zuokas |
Išreiškęs neapykantą partijoms, Artūras Zuokas kartu su visuomeniniu judėjimu „Taip“ šiemet sužibėjo rinkimuose į Vilniaus savivaldybę. Išplėšęs daugumą savivaldybės taryboje, A.Zuokas pademonstravo koalicijų dėlionių ir partnerių vyniojimo aplink pirštą talentą. Buvo išrinktas Vilniaus meru.
Tuomet A.Zuokas atsiminė ir Seimo rinkimus. Supratęs, kad juose su visuomeniniu judėjimu kalnų nenuvers, A.Zuokas visuomeninį judėjimą „Taip“ atvertė į politinę partija ir ėmė dėliotis kortas kitų metų rinkimams.
Visuomenės apklausos A.Zuokui pasirodė dėkingos – jose jis iš karto nurungė dvi kitas Lietuvoje veikiančias liberalias partijas.
Tiesa, kyla abejonių, ką lietuviai apie A.Zuoką geriau atsimins rinkimų išvakarėse: neįtikėtinas vilniečių sąskaitas už šildymą šių metų lapkritį, ar šarvuočiu suvažinėtus ne vietoje pastatytus automobilius.
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius
 |
| Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Remigijus Šimašius |
Teisingumo ministras R.Šimašius nėra labai patyręs politikas. Tačiau savo gabumus šią vasarą jis turėjo progų įrodyti. Pirmasis skandalas, sukrėtęs Lietuvą ir reikalavęs Teisingumo ministerijos dėmesio, užklupo liepą, kai Austrijoje buvo į laisvę paleistas Sausio 13-osios bylos įtariamasis Michailas Golovatovas. Tuomet Teisingumo ministerija gana sėkmingai demonstravo Lietuvos poziciją šiuo klausimu ir išreikalavo, kad dėl įvykio būtų atliekamas tarptautinis tyrimas.
Be to, atlaikyti kritikos bangą R.Šimašiui teko, kai Lietuvos Teisingumo ministerija išdavė Baltarusijai duomenis apie žmogaus teisių gynėjo Alesiaus Beliackio sąskaitas. Dėl šio įvykio Teisingumo ministras buvo raginamas trauktis, tačiau išsisuko atleisdamas tik duomenis išdavusią ministerijos darbuotoją.
Taip pat R.Šimašius šiemet pasižymėjo įregistravęs daugelį metų delstą siūlyti Partnerystės įstatymą, pagal kurį partnerystę sudaryti leidžiama tik heteroseksualiems žmonėms.
