Lietuvos lenkų rinkimų aljanso (LLRA) rėmėjai dažniau nei kiti teigė, kad jų gyvenimas laimingas, ir šiuo požiūriu aplenkė antroje vietoje likusius Liberalų sąjūdžio rėmėjus. Nelaimingiausi – partijų Drąsos kelias ir Tvarka ir teisingumas rėmėjai.
Dr. Gintaras Chomentauskas mano, kad LLRA aukštesnis laimės rodiklis gali būti sąlygotas palyginti nedidelio apklaustų šios partijos rėmėjų skaičiaus, tačiau jis gali atspindėti ir lenkų subkultūros lemiamą savo psichologinės būklės vertinimą – juk pagal pastarųjų 10 metų tyrimus Lenkijos gyventojų laimės indeksas nuolat buvo gerokai aukštesnis nei Lietuvos. Liberalų rėmėjai – tradiciškai didesnę atsakomybę už savo gyvenimą prisiimantys asmenys, tad jų aukštesnis laimės indeksas atrodo dėsningas, kaip ir žemesni rodikliai asmenų, remiančių Drąsos kelio ar Tvarkos ir teisingumo partijas. Jos savo retorika nuolat išsako radikaliai neigiamą požiūrį į įvairius šalies gyvenimo aspektus. Šias partijas dažniau palaiko „protesto balsą“ atiduodantys rinkėjai. Jie dažniau jaučiasi Lietuvos visuomenei nereikalingi, bejėgiai, spręsdami savo gyvenimo problemas. Šių partijų šalininkai dažniau nei kiti mano, kad 2012 m. (iki rinkimų) Lietuvos politinė ir ekonominė situacija blogėjo.
Iš patekusių į Seimą daugiamandatėje apygardoje partijų labiausiai didžiuojasi esantys Lietuvos piliečiai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (92 %), Lietuvos socialdemokratų (80 %) ir Liberalų sąjūdžio (78,9 %) rinkėjai. Mažiausiai tuo didžiuojasi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (50 %) ir Drąsos kelio (55 %) rinkėjai. Tyrimas rodo, kad šių dviejų partijų rėmėjai taip pat dažniau nei kiti yra linkę emigruoti į užsienio šalis.
Su viltimi į ateitį dažniau žvelgia Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos ir Liberalų sąjūdžio rėmėjai, mažiausiai gero tikisi Drąsos kelio ir Tvarkos ir teisingumo partijų rėmėjai.
Mūsų tyrimai rodo, kad jau penktus metus iš eilės Lietuvos gyventojai yra labai nepatenkinti šalies politiniais ir ekonominiais pokyčiais. 2012 m. nepatenkinti buvo net 89 proc. gyventojų. Kiek labiau nei kiti politiniais ir ekonominiais pokyčiais patenkinti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rėmėjai (iš jų nepatenkinti buvo 69 proc.), o iš kitų analizuotų partijų rėmėjų šia raida nepatenkinti daugiau nei 90 procentų. Dr. Rasos Ališauskienės nuomone, tokios rinkėjų nuostatos dar kartą paaiškina Seimo rinkimų rezultatus – rinkėjai geresnio gyvenimo lūkesčius kaskart sieja su opozicijoje praėjusią kadenciją buvusiomis partijomis, tad toks „švytuoklės“ principas Lietuvos politinėje scenoje jau yra įprastas.
Anot dr. G. Chomentausko, aplinkybė, kad pozicijoje esančios partijos per savo kadenciją ne užaugina, bet praranda rinkėjų paramą, atspindi menką partijų politinę brandą, jų nesugebėjimą suderinti savo sprendimus su Lietuvos piliečių lūkesčiais. Tai daro žalą ne tik partijų reitingams, bet ir piliečių pasitikėjimui savo valstybe.
