Piniginėje liks 30 eurų
Daug metų už kapeikas medicinos seserimi dirbusi moteris teigia nesuvokianti vietos valdžios sprendimų. Kaip jiems kyla rankos užkrauti tokią naštą ant skurdžiausiai gyvenančių asmenų. Butą Šilainių rajono Baltų prospekte ji gavo prieš 15 metų. Vienintelis kambarėlis – mažytis: būsto dydis tesiekia 36 kv. m. Kambariuose temperatūra retai perkopia 14 laipsnių, sienos – įskilusios, kampai pelija, o mokėti už visa tai teks nemenką sumą.
Ką jie nori, lai su manimi daro. Kad ir į gatvę keldina ar į mišką išveža. Važiuosiu prie Seimo su palapine, – ironizavo pensininkė.
„Gavau tą nuomos lapelį, pasijuokiau ir tiek. Matyt, naujam Kauno merui pinigų gatvių lopymui pritrūko. Mūsų mieste socialinių būstų – keli tūkstančiai, tad paskaičiuokit, kokią pinigų sumą valdžia gaus. Tikras apiplėšimas“, – piktinosi pas kaimynę Ingą užsukusi, kitąmet aštuoniasdešimtmetį švęsianti Teresė Irena.
Vietoj 20 eurų už buto nuomą jai reiks mokėti 103 eurus. Apie 80 eurų dar tenka atseikėti už komunalinius mokesčius. Iš 213 eurų menkos pensijos pragyvenimui mėnesiui belieka 32 eurai. O ir valgyti reikia, ir vaistų nusipirkti.
„Turėjau atsiskaityti iki kovo. Sumokėjau tik tiek, kiek anksčiau mokėdavau. Neturiu tų šimtų. Ką jie nori, lai su manimi daro. Kad ir į gatvę keldina ar į mišką išveža. Važiuosiu prie Seimo su palapine“, – ironizavo pensininkė.
Išsipirkti – už rinkos kainą
Teresės Irenos kaimynė Inga tame pačiame name gyvena jau 20 metų. Jos mama buvo statybų bendrovės „Kausta“ buhalterė, tad bendrovė ir parūpino savo darbuotojai butą. Tiesa, įmonė nesusitvarkė dokumentų, tad pernai vasarą Ingos būstas teismo buvo pripažintas savivaldybės turtu.
„Gavome naujas sąskaitas už nuomą ir pašiurpome. Mūsų butas prilygintas komerciniam. Vietoj 47 eurų mokėsime 103. Juk turime tik vieną kambariuką. O ir tas remonto prašosi. Sienos suskilusios. Galėtume kitur už tokią kainą ieškotis būsto, bet gaila palikti šį. Laikėme jį savu. Investavome. Kas mums tuos pinigus grąžins? Čekių tai nekaupėme“, – tikino Inga.
Anot jos, gyventojams informacijos apie būsimus kardinalius pokyčius trūko: ant nuomos sąskaitų viskas surašyta taip, kad niekas nesuprastų. Vien kodai, formulės...
Savivaldybės butų Baltų pr. 79-ajame name – ne vienas. Tie, kurie turi du kambarius – už nuomą mokės po 150 eurų, o už trijų kambarių buto nuomą teks pakloti net ir 200 eurų.
Ant nuomos sąskaitų viskas surašyta taip, kad niekas nesuprastų. Vien kodai, formulės...
„Niekas nežiūri į eilinio piliečio interesus. Kas garantuotas, jog po mėnesio nuomos kaina nekils dar daugiau? Sumąstau ir keliu. Pasiūlė išsipirkti butą. Bet kad kainą nustatys savivaldybės siųsti ekspertai. Ir ji bus prilyginta rinkos kainai. Tai kam šį sukežusį savivaldybės turtą imti, jei gali padorų už tą rinkos kainą kitur įsigyti?“, – piktinosi ir Ingos sūnus Edvinas.
Anot jo, mamai atsikrausčius, skydinė buvo rasta atvira. Ėmė svilti sienoje laidai. Galėjo supleškėti visas butas. Moteris samdė elektrikus. O pasirodo, tokiems dalykams ir savivaldybės leidimo reikėjo. Bet kad gautum tą leidimą, turėjai kone metus laukti. Kaži kaip viskas būtų tuomet pasibaigę. Sužinojusi, kad butas – savivaldybės, „Kauno energija“ rankas nusiplovė.
„Lieps išsikraustyti – išversim ir paliksim tokį, koks buvo. Tų 103 eurų nemokėjom“, – tikino Inga.
Siekia atsijoti apgavikus
Kauno miesto savivaldybės Būsto valdymo skyriaus vedėja Laura Stankevičienė pabrėžė, kad naujasis, nuomos kainas iškėlęs įstatymas Lietuvoje privalomai pradėtas taikyti dar nuo 2015 m. sausio 1 d. Vienintelė Kauno miesto savivaldybė atidėjo pokyčius metams.
„Taupėme savų žmonių pinigus. Visos kitos savivaldybės pernai jau taikė jį“, – teigė L.Stankevičienė.
Pasak jos, naujasis teisės aktas išskyrė dvi sąvokas: socialinio ir savivaldybės būsto. Savivaldybės būstais pripažinti visi tie, kuriuos gyventojai dėl vienokių ar kitokių priežasčių gavo iki 2003 m. sausio 1 d. ir neišsipirko. Jie skirti didesnes pajamas gaunantiems žmonėms, viršijantiems turto normatyvą, neteikiantiems savivaldybei deklaracijų ir turintiems teisę tą būstą išsipirkti.
Vėliau valdžios skirti būstai vadinami socialiniais. Dėl jų mažas pajamas gaunantys, turto normatyvo neviršijantys gyventojai turėjo atstovėti eilėje. Priversti jie teikti ir turto pajamų deklaracijas.
Lietuviai – apsukrūs. Nustatyta, kad 42 proc. apgaudinėja valstybę. Vyriausybė norėjo nubrėžti raudoną liniją ir juos atskirti nuo tikrai socialiai skurdžiai gyvenančiųjų.
„Koks šio įstatymo tikslas? Atsijoti apgavikus, pvz., nedirbančius keturiasdešimtmečius, kurie gyvena iš pašalpų. Lietuviai – apsukrūs. Jiems trūksta atsakomybės. Nustatyta, kad 42 proc. apgaudinėja valstybę. Vyriausybė norėjo nubrėžti raudoną liniją ir juos atskirti nuo tikrai socialiai skurdžiai gyvenančiųjų. Kilo panika, o pagalvokit, kas bus nuo liepos 1-osios, kai nebeleis deklaruoti gyvenamosios vietos prie savivaldybės“, – pokyčių priežastį paaiškino L.Stankevičienė.
Anot jos, šaukštas deguto sugadina medaus statinę. Tad dėl saujelės apgavikų kentės dalis skurdžiai gyvenančiųjų. Tačiau atsikratyti veltėdžių, dėl kurių nesurenkamas miesto biudžetas, reikia.
Išeitis: tereikia atsisakyti teisių į būstą
L.Stankevičienė pripažino, kad daugeliui savivaldybės būsto nuomos kainos išaugo dvigubai. Nebeliko ir lengvatinio 0,4 koeficiento, dėl kurio Teresė Irena mokėdavo tik 20 eurų už nuomą. Tad valstybė kai kuriems, galima teigti, uždėjo dvigubą naštą.
„Nereikia panikuoti. Išeitis yra. Teresei Irenai tereikia parašyti prašymą, pateikti visų tame bute gyvenančių asmenų turto pajamų deklaracijas ir atsisakyti teisės į buto privatizaciją. Būstas bus perkeltas į socialinių būstų sąrašą ir mokės ji už jį apie 40 eurų. Dar neturime fizinės tvarkos, tad tikslios sumos negaliu pasakyti. Tokia pati galimybė yra ir jos kaimynei Ingai. Tikrai niekas nieko neiškraustys“, – teigė Būsto valdymo skyriaus vedėja.
Savivaldybės buto nuomos kaina paskaičiuojama pagal tai, koks yra jo nusidėvėjimo koeficientas, plotas, ar namas, kuriame yra butas, renovuotas, kokiame rajone jis stovi ir kokia yra šildymo sistema. O šiuo atveju, Šilainiai – santykinai naujas Kauno rajonas, tad ir nuomos kaina atitinkama.
„Einamas remontas – nuomininko prerogatyva. Tad išsikeliant iš savivaldybės ar socialinio būsto negalima už tai reikalauti kompensacijų. Gyvenantieji valdiškame būste gali prašyti mūsų tik pakeisti langus, duris, santechniką, elektros instaliaciją, dujinę viryklę“, – patikino L.Stankevičienė.
Anot jos, 2014 m. savivaldybė savo turimų būstų gerbūviui gerinti skyrė apie 325 000 eurų. Be to, kai buvo atlikinėjami namų bendro naudojimo objektų remontai, už savo turimą būstų plotą savivaldybė prisidėjo daliniu apmokėjimu.
Tai taip pat gerino ten gyvenančių nuomininkų gyvenimo sąlygas ir tam išleista suma 2014 m. sudarė apie 446 000 eurų. Atitinkamai šios sumos 2015 m. už vidaus gerbūvio gerinimą – 323 000 eurų, daliniam dalyvavimui – 1 080 eurų.
Šiandien Kauno miesto savivaldybė valdo apie 2000 savivaldybės bei apie 1000 socialinių būstų. Apie šimto jų šiuo metu negalima išnuomoti – reikia remonto.
Eilėje socialiniam būstui gauti (2016 vasario 1 d. duomenimis) Kauno miesto savivaldybėje laukia 3823 žmonės.
