VTEK patvirtino 15min publikacijose pateiktus duomenis, jog Druskininkų savivaldybės lėšomis plaunamas mero munduras. Už savivaldybės pinigus advokatės Liudvikos Meškauskaitės kontora parengė bent du skundus žiniasklaidos prievaizdams dėl publikacijų apie R.Malinauską. Vieną iš sutarčių su L.Meškauskaitės kontora pasirašė pats R.Malinauskas. Nepaisant to, VTEK nutarė, kad meras interesų nesupainiojo, o skundais bandoma ginti ne tik mero, bet ir jo vadovaujamos savivaldybės reputaciją.
Įžvelgia atidirbinėjimą politikams
VTEK sprendimą itin kritiškai vertina Mykolo Romerio universiteto profesorius, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius. Jo nuomone, savivaldybės pinigų leidimas mero mundurui skalbti – akivaizdus įstatymo pažeidimas, kurį etikos sargai atsisako pamatyti.
„Kiekvienas valstybės tarnautojas turi elgtis taip, kad nekiltų įtarimų dėl viešųjų ir privačių interesų painiojimo. Kalbama gi ne apie „merą“. Kalbama apie R.Malinauską. Kalbama apie asmenį. O tai, kad jis yra meras, tai yra pareigos. Ne pareigos kritikuojamos, o asmuo. Reikėtų matyti turbūt skirtumą.
Aš manyčiau, kad yra pažeistas viešųjų ir privačių interesų derinimo principas. VTEK atidavė pirmenybę ne teisingumui, ne tikrųjų konstitucinių vertybių gynimui, o kažkokiam formaliam ir galbūt ne visiškai teisingam įstatymų aiškinimui“, – 15min teigė V.Sinkevičius.
Pasak jo, tokį elgesį legalizuojantis VTEK sprendimas reiškia, kad valstybės ar savivaldos institucijų pinigai gali būti leidžiami politinių sąskaitų suvedinėjimui.
„Jeigu vadovautis tokiu sprendimu, mes tada galime pasakyti, kad žurnalistas negali kritikuoti premjero, negali kritikuoti prezidento – nes jis pažeidžia dalykinę reputaciją, o prezidentas, premjeras arba Seimo narys turi teisę iš Seimo, Prezidentūros arba iš Vyriausybei skirtų asignavimų samdytis privačius advokatus ir ginti savo garbę. Aš labai abejočiau, ar teisingas yra VTEK sprendimas. Manyčiau, kad jis nelabai dera su teisingumo samprata“, – svarstė V.Sinkevičius.
Ne mažiau įdomiai VTEK R.Malinausko mundurą išskalbė Vijūnėlės skandalo įkarštyje. Tada nutarta, kad mero skambučiai premjerui, ministrams ir kitiems politikams, spaudžiant priimti vadinamojo Vijūnėlės dvaro savininkui reikalingą Vyriausybės nutarimą, taip pat neprasilenkė su etika. Negana to, VTEK pareiškė, neva meras skambinėjo ir spaudė politikus „veikdamas kaip savivaldybės meras ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas ir įgyvendindamas viešąjį interesą“.
V.Sinkevičiaus nuomone, tokie VTEK elgesio pavyzdžiai rodo, kad institucija pataikauja politikams, užuot vykdžiusi realią korupcijos prevenciją.
„VTEK pradeda aptarnauti valdžią. Ji neturi aptarnauti valdžios. Tai yra blogai labai“, – reziumavo V.Sinkevičius.
Atveria Pandoros skrynią
Analogiškos nuomonės laikosi ir Gediminas Sakalauskas, buvęs VTEK sekretoriato vadovas, viešųjų ir privačių interesų derinimo ekspertas. Pasak jo, VTEK sprendimas atveria „Pandoros skrynią“ ir leidžia mokesčių mokėtojų pinigus leisti politikų asmeninių sąskaitų suvedinėjimui.
Bet kuris politikas, tarnautojas, jeigu pasijus įžeistas dėl teisėtos arba neteisėtos kritikos, galės susidoroti su žiniasklaida. Arba su oponentais.
„Sprendimas labai įdomus yra ir labai keistai atrodo. Pirmas dalykas – žmogaus garbė ir orumas, akivaizdu, yra žmogaus privatus interesas. Jeigu yra pažeisti šitie dalykai, žmogus gali privataus kaltinimo tvarka pats kreiptis į teismą. Klausimas šioje istorijoje: už kokius pinigus tai yra daroma – už savo asmeninius ar už mokesčių mokėtojų pinigus? Jeigu tai yra daroma už mokesčių mokėtojų pinigus, tokiu precedentu atveriama Pandoros skrynia. Bet kuris politikas, tarnautojas, jeigu pasijus įžeistas dėl teisėtos arba neteisėtos kritikos, galės susidoroti su žiniasklaida. Arba su oponentais“, – konstatavo G.Sakalauskas.
Pašnekovo nuomone, toks įstatymo interpretavimas R.Malinausko naudai – ne tiek įstatymo, kiek Romo Valentukevičiaus vadovaujamos komisijos darbo rezultatas. Vis dėlto G.Sakalauskas pabrėžia pasigendantis teisinio apibrėžtumo, kuris aiškiai įvardintų, kas Lietuvos teisinėje bazėje yra asmeninis politiko interesas, o kas – ne.
„Kol tų kriterijų nebus aiškių, turėsime Pandoros skrynią. Žmonės galės piktnaudžiauti“, – sakė buvęs VTEK sekretoriato vadovas.
Tiesa, iš savo darbo VTEK laikų G.Sakalauskas primena sprendimus, kuriais nutarta, kad už valstybės pinigus prieš rinkimus besireklamavę politikai supainiojo interesus. Tuometė VTEK baudė ir Kazimirą Prunskienę, ir kitus įtakingus to meto politikus, tačiau teismuose atsimušė į sieną.
„Anksčiau VTEK pasisakydavo griežtai, kad taip yra blogai daryti. Bet teismas suformavo kitą praktiką – kad viskas yra ok“, – prisiminė G.Sakalauskas.
