Aptikti Tadžikistane gimusio, Uzbekistane augusio Marselio „kempingą“ ne taip paprasta, jis įkurdintas atokiai miške, keliaujant gilyn nuo pėsčiųjų tako, besidriekiančio palei Danės upę. Visai netoliese eina centrinė Liepų gatvė.
Atklydus čia pasitinka keletas šunų, saugančių benamių įkurtą landynę, kur aplink matyti įvairiausi rakandai – seni dviračiai, mediena, įvairūs sulūžę technikos prietaisai. Visai šalia medinių trobesių – iš langų sukonstruotas šiltnamis. Ant virvės kabo drabužiai, o kiek toliau galima išvysti ir lauko dušą, tualetą.
Visą šį „kempingą“ benamiams sukūrė Marselis, netrukus išlindęs iš vienos landynių. Ant vyriškio rankų – keletas žiedų, vienas jų su kaukole. Vyras tikina, jog žiedai tai sąsaja su praeitimi, dabartimi ir ateitimi.
Ši „stovyklavietė“ – tai jau trečiasis toks Marselio kūrinys. Prieš trejus metus panašią landynę savivaldybė nugriovė visai netoli, Šiaurės prospekte. Vyras netruko suręsti naują gyvenamąją vietą benamiams, kur, jo teigimu, glaudžiasi trys šeimos ir dar keletas pavienių asmenų. Kaip šie atsilygina už gyvenimą, Marselis neatskleidžia.
„Ką vėjas atpūs – pamaitink, pagirdyk. Visa kita atsiųs Dievas“, – sako Marselis, pasakodamas, jog viską sukūrė iš daiktų, kuriuos žmonės išmeta.
„Aš surenku, nežinia, ko gali prireikti. Kol esu gyvas, statau, kai numirsiu, niekas nebestatys, – sako tadžikas. – Jei lordas atveš milijoną dolerių ar eurų, pastatysim visiems dvarą. Projektas? Viskas galvoje, nes aš taip sukurtas.“
Klaipėdoje vyras gyvena jau keletą dešimtmečių, kaip pats sako, tuomet dar valdė sovietai. Vyras anksčiau dirbo Žvejybos uosto autobazėje, gyveno bendrabutyje. Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir kilus privatizacijos vajui Marselis liko be namų, darbo ir pilietybės. Gyvenamąją vietą kol kas yra deklaravęs prie Klaipėdos savivaldybės. Iki 2023 metų jam suteikta teisė gyventi Lietuvoje.
„Atvykau čia seniai, norėjau išplaukti į jūrą, bet iškilo problemų. Matyt, nebuvo lemta. Išvis norėjau vykti į Afriką, pasidomėti, kokie ten žmonės, kokia tauta“, – pasakoja jis, save vadindamas „žmogumi planeta“ ar „marsu“.
Neseniai jis pasakoja įgijęs ir kažką panašaus į išmanųjį telefoną, tikina tiesiog radęs ir dar mokosi juo naudotis.
Stovyklavietė apstulbino
Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė neseniai apsilankė „stovyklavietėje“ kartu su kolegomis bei pareigūnais. Moteris sako visko mačiusi, bet ši situacija apstulbino.
„Tai, ką pamatėme miškelyje prie Danės upės, mus apstulbino. Tiesiog pakankamai giliai miške įsirengę benamiai, kaip patys vadina, keturis apartamentus, virtuvėlę. Ten nemažai gyvūnų, suręsti šiltnamiai, kai kur net rožės ir daržovės auga. Padaryta baisi betvarkė, labai daug šiukšlių, atliekų, užteršta teritorija, gal hektaro nėra, bet plačiai yra užsiėmę. Atliekų be galo daug.
Mūsų žiniomis, nuolat gyvena 6–8 žmonės. Kaip minėjo, teritorijos bosas nuomoja benamiams savo apartamentus.
Blogiausia tai, kad yra miške, labai daug atliekų. Nėra elektros, maistą gaminasi, matyt, kūrena laužus, tas kelia grėsmę. Iš tikrųjų, kiek metų dirbu, kiek esame iškraustę, pirmas toks atvejis, kai tiesiog pritrenkė ir neturi komentarų. Pritrenkė mastas. Paprastai benamiai prisiglausdavo arba garaže, arba sandėliuke, gyvendavo kažkaip. Šiuo atveju, miške iš visokių lentų, plokščių, medžiagų, suręsti pakankamai stabilūs nameliai. Mes į vidų tikrai nelindome, bet darbo ten labai daug“, – sakė I.Šakalienė.
Iš tikrųjų, kiek metų dirbu, kiek esame iškraustę, pirmas toks atvejis, kai tiesiog pritrenkė ir neturi komentarų. Pritrenkė mastas, – sakė vedėja
Apie šią landynę savivaldybę informavo žmonės, mat juos važiuojant dviračių taku ėmė puldinėti lojantys šunys.
„Reikia pažymėti, kad gyvūnai labai gražiai prižiūrėti, žvilgančiais kailiukais, laimingi, pamaitinti. Vienintelis pliusas šioje situacijoje“, – teigė vedėja.
Valdžios atstovai įspėjo landynės gyventojus, jog atšalus, žiemos metu šią stovyklavietę ketinama nugriauti ir atliekas išgabenti. Šiuo metu įvažiuoti technikai trukdo šlapia miško paklotė. Tiesa, takelį savo namų link benamiai nusitiesė linoleumu.
