Parduotuvė, galerija ar kas tai? Toks buvo pirmasis klausimas, kai susitikome su Karolina.
Patinka telkti kūrybingus žmones
„Studija. Kūrybos ir dovanų studija „Kur ta dovana“, – šypsosi Karolina. – Studijavau Kaune ir studijuodama dirbau labai panašioje vietoje, bet ten buvo labiau akcentuojamas antikvaras ir šalia jo ėjo rankų darbo gaminiai, daugiausia – žvakės, juvelyrika.
Man labai patiko ta idėja, kad jauni žmonės – o tuo metu tik jauni atnešdavo rankų darbo gaminius – galėjo čia taip paprastai tuos savo gaminius parduoti. Aš ir dabar turiu tokių gamintojų, kurie kažką gamina, bet neparduoda. Nes nemoka, jiems sudėtingai sekasi.
Man ta idėja iš pradžių atrodė gal kiek keista, bet paskui pradėjau galvoti – juk smagu, kad jauni žmonės gali taip paprastai save realizuoti. Aš dirbau pačiame Kauno centre, prie Muzikinio teatro, tai žmonių antplūdis būdavo didelis, susidomėjimas irgi būdavo didžiulis.“
Po studijų Karolina grįžo į gimtąjį Radviliškį, kaip sako, čia šeima, artimieji, tad traukė.
„Visada norėjau kažką savo turėti. Dirbau biudžetinėje įstaigoje, bet ta mintis manęs kažkaip nepaleido – norėjosi kažką daryti rankų darbo. Kūriau žvakes, bet norėjosi kažko daugiau. Buvo tokia diena, kad ieškojau Radviliškyje išskirtinės dovanos. Jau neprisimenu kam, bet norėjosi kažkokios kitokios dovanos. Žinote – Kaune, kai gyvenau, tai ten pilna tų butikėlių, tai išskirtinių dovanų pilna, ant kiekvieno kampo, kaip sakoma.
Čia to neradau. Neradau, kas mane sužavėtų. Tad ir kilo ta mintis – gal reikia kažką daryti su tomis dovanomis. Buvau jau atradusi keletą kūrėjų, kai dirbau Kaune, pasidalijau tokia mintimi, jie labai apsidžiaugė, kad ne tik didieji miestai, bet ir mažesni miesteliai tokias studijas atidaro. Taip ir kilo ta idėja“, – pasakoja radviliškietė.
