Aukščiausio lygio mokymas
Į Kėdainius grįžusi emigrantų šeima lig šiol gyveno Didžiojoje Britanijoje. Vaikas ten lankė mokyklą, mokėsi labai gerai, tačiau grįžus gyvenimą kurti gimtoje šalyje, paaiškėjo, kad jo lietuvių kalbos žinios nėra pakankamos kokybiškam mokslo tęstinumui lietuviškoje mokykloje, o anglų kalba pamokas veda tik Tarptautinio bakalaureato klasės, įsteigtos 6 šalies mokyklose. Kėdainiams artimiausia – Kauno Jėzuitų gimnazija.
Kėdainių šviesiosios gimnazijos Sėkmės ir lyderystės mokyklos pavaduotoja ugdymui, rajono Tarybos narė Gitana Kaupienė atkreipė dėmesį, kad įstoti į Tarptautinį bakalaureatą yra ypatingai sunku.
„Stojamieji egzaminai ten yra labai sunkūs, mokslas ten taip pat labai sunkus. Tarptautinį bakalaureatą pripažįsta viso pasaulio universitetai. Akivaizdu, kad vaikas yra be galo gabus, jei sugebėjo įveikti tokio aukšto lygio stojamuosius egzaminus“, – sakė G. Kaupienė.
Vietoje – brangiau
Tačiau važinėti vaikinui kasdien mokytis į Kauną – brangu, todėl rajono taryba priėmė sprendimą prisidėti prie gabaus jaunuolio ugdymo ir kompensuoti jo kelionės išlaidas, kurios sieks 2,7 tūkst. eurų per dvejus metus.
Tiesa, vieno vaiko ugdymas, net neatsižvelgiant į tai, kokie to vaiko gabumai, Kėdainių rajono kaimo mokyklose atsieina net keturis kartus brangiau, todėl tokia pagalba gabiam jaunuoliui, besimokančiam Kaune, yra ne kas kita, kaip savivaldybės garbės reikalas.
„Suma tikrai nėra tokia didelė, juolab kad pinigai yra skiriami itin gabiam mokiniui. Kai kuriose mūsų rajono mokyklose vieno mokinio išlaikymas kainuoja bent 4 kartus daugiau nei šios kompensuojamos kelionės išlaidos.
Tai puiki investicija į gabų žmogų“, – sakė vicemeras Paulius Aukštikalnis pridurdamas, kad neverta sielotis, jog vaikas mokosi ne Kėdainiuose – juk vaikus ruošiame Lietuvai ir pasauliui, ne tik savo regionui.
Bus atskira klasė?
Komitetuose svarstant minėtą klausimą buvo neatmesta ir tai, kad iš emigracijos namo grįžtančių šeimų gali būti ir daugiau. Tokiu atveju ir vaikų, kurie iš karto pereiti prie mokslo lietuvių kalba negalėtų, būtų daugiau.
„Šiandien šis atvejis yra išimtinis. Tačiau jau yra svarstymų, kaip padėti moksleiviams, kurie dalį laiko mokėsi užsienio valstybėse. Vienas iš variantų galėtų būti lietuvių kalbos intensyvinimas arba išlyginamųjų klasių steigimas. Tai bus savivaldybės Tarybos kompetencija.
Jei matysime, kad toks poreikis tik augs, pavasarį eisime į Tarybą su nauju sprendimo siūlymu, mat tam reikėtų ir papildomo finansavimo“, – kalbėjo savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Julius Lukoševičius.
