„Kreipiuosi į jus su Pasvalio miesto aktualiausia problema dėl gamyklos UAB „Kurana“ leidžiamos smarvės. Bendrovė gamina bioetanolį ir dujas. Kartais visas miestas užliejamas nepakeliama smarve.
Esu muzikinio klubo „Naktinė mūša“ vadovė, jauna verslininkė. Turiu, o tiksliau pasakius – turėjau kitoje kelio pusėje, kur įsikūrusi gamykla, muzikinį klubą. Veikė beveik dvejus metus.
Paskutinį gegužės savaitgalį klubą uždariau, nes nebeįmanoma ten išbūti, o ką jau kalbėti apie maisto tiekimą, jei smirda labiau nei lauko išvietėje“, – rašė redakcijai Simona Karinauskaitė, kuri vėliau jau akis į akį pasakė – smarvė buvo pagrindinis dalykas, dėl ko klubas mirė.
Smarvė pražudė muzikinį klubą
S.Karinauskaitė yra kilusi iš mažo Dagių kaimo, kuris yra pačioje Pasvalio rajono šiaurėje. Saločių mokykloje jau garsėjo kaip gitaros fanatikė. Kartu su mokytoju Baliu Tuskėnu rengdavo koncertus su neįtikėtina scenografija.
Mergina aprodė savo klubą ir trumpai papasakojo, kaip jį įkūrė. Nuo mažens domėjosi muzika, grojo elektrine gitara. Vėliau sėmėsi patirties iš senųjų Pasvalio rokerių grupėje „Plentas“, studijavo muziką Panevėžyje.
Klubą įkūrė iš savo lėšų, kurias uždirbo per vasarą darbuodamasi Norvegijoje. Visus pinigus investavo į savo svajonę, profesionaliai organizavo veiklą.
Koncertuoti pakviesdavo šiek tiek „popso“, kad viskas atsipirktų ir būtų galima užprašyti aukšto lygio muzikantus.
Plėtėsi draugų muzikantų ratas, beveik visas pelnas buvo investuojamas į paties klubo gerbūvį.
Keletą kartų smarvės lavina nuo „Kuranos“ sutapo su klube vykusiais renginiais. Vienas jų buvo indiškos kultūros vakaras. Drabužiai, indiškas maistas – viskas prasmirdo pūvančiais kiaušiniais.
„Tada beliko tik pajuokauti, kad tai buvo tikra Indija su visais įmanomais savo kvapais. Bet jei be juokų – valgyti tokioje smarvėje neįmanoma. Tiesiog pykina“, – prisimena jauna verslininkė.
Valgyti tokioje smarvėje neįmanoma. Tiesiog pykina.
S.Karinauskaitė sako, kad artėjant vasarai kvapai vis dažnesni ir aštresni. „Kuranos“ vadovai ir miesto valdžia jau nuo 2009 metų – bendrovės įsikūrimo – žada, jog smarvė sumažės po kelių mėnesių.
„Jau kiek metų praėjo, tačiau rezultatas nulinis. Miestelio žmonės nusiteikę nebetylėti ir nebekentėti. Norime viešinti šią problemą, nes valdžia išvis tyli. Vis kalbos – kažkokius filtrus keičia.
Kenčia ir netoliese esanti Pasvalio ligoninė, ir pieno gamykla, didelė gyventojų dalis. Asmeniškai man tai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl negaliu toliau tęsti savo verslo. Neįmanoma žmonių maitinti“, – rėžė tiesą į akis mergina, kuri netrukus pradės naują veiklą sostinėje.
Mero išeitis – užbarikaduoti kelius, neparduoti grūdų
Konservatorius Gintautas Gegužinskas, Pasvalio rajono meras, spaudoje ne kartą yra tarsi advokatavęs „Kuranai“. Vis pabrėždavo, kad kompanija sukūrė 60 darbo vietų.
Meras su pagieža prisiminė bendrovės „Kurana“ buvusį direktorių Vladą Linkevičių: „Jis per atidarymą pasakė, kad tai bus moderniausia gamykla visoje Europoje. Sakė, kad tai bus perlas ir nebus jokio kvapo. O pasirodo, kad situacija kitokia.“
Tuo tarpu dabartinis direktorius Jurgis Polujanskas primena, jog statant „Kuraną“ buvo panaudotos pažangiausios technologijos ir įranga. Gamyklos savininkai buvo patikinti, kad jokio pašalinio kvapo nebus. Galima sakyti, kad apgavo įrangos gamintojai, tačiau ir jie tuo metu nelabai turėjo pavyzdžių.
Meras žino, kad dabartinis vadovas kalba atvirai – bendrovė iš tiesų nesuranda galimybių visiškai panaikinti kvapą. Dujas surinkti nėra galimybių.
Bendrovė iš tiesų nesuranda galimybių visiškai panaikinti kvapą. Dujas surinkti nėra galimybių.
Rajono mero žiniomis, teisiškai viskas atrodo gana švariai, tačiau gerokai dvokia ne vien pramonės išskyros, bet ir biurokratija.
Pirmiausia, anot G.Gegužinsko, dar 2009-aisiais savivaldybė buvo pastatyta prieš faktą – op, ir vieną dieną stovi gamykla.
Nors iki tol Statybos skyrius tik tvirtindavo leidimus rekonstrukcijoms, plėtrai. Apie naują gamyklą niekas nekalbėjo, o tuo labiau apie smarvę.
Taip pat merui nėra aišku, kodėl Visuomenės sveikatos centras valstybiniu lygiu nenustato dvoką skleidžiančioms medžiagoms taršos statuso. Juk srutos tokį turi.
O ką galima pakeisti dabar? „Negaliu atsakyti. Galima visiems susivienyti ir užstoti kelią, kad neišvažiuotų iš „Kuranos“ teritorijos transportas. Beje, tas buvęs įmonės direktorius – Valstiečių partijos vadovas Pasvalyje. Ta pati partija organizuoja piketus. Aš to nesuprantu.“
Mero nuomone, aplink tokį objektą turi būti nustatyta sanitarinė zona apie penki kilometrai. Šiuo metu yra tik 500 metrų. Į ją patenka nemenkas gyvenamųjų privačių namų rajonas. Ligoninė ir mokykla jau yra ne zonoje, tačiau kenčia ne mažiau.
Kvapą įmanoma tik sumažinti
Bendrovės vadovas J.Polujanskas nuo klausimų neišsisukinėjo: „Pradėsiu nuo to, kad problemą visiškai pripažįstame. Kvapams paaštrėjus sudarėme šešių administracijos ir gamybos vadovų darbo grupę.
Kodėl smarvės neįmanoma panaikinti? Kvapo naikinimas nėra paprastas procesas ir visiškai sugaudyti kvapus yra neįmanoma.
Per pastaruosius metus buvo apklausta apie 20 Baltijos, bei Vakarų Europos įmonių, taip pat universitetai ir mokslo įstaigos, kurios reklamuojasi, kad užsiima kvapų šalinimu.
Atvažiavus į gamyklą, bei giliau susipažinus su technologija, kol kas nei viena negalėjo pasiūlyti kompleksinio sprendimo, o tik atskirus elementus kaip nemalonius kvapus mažinti.
Neplanuojama dujų gamybos perkelti kur nors atokiau nuo miesto. Tai tas pats, kas dūmijančią autobuso dalį atskirti nuo nedūmijančios.
Kas padaryta? Nepriklausoma laboratorija išmatavo kvapo koncentracijas, padarytas kvapų sklaidos žemėlapis (išvada –neviršijame įstatymo leidžiamų 8 kvapo vienetų).
Tose vietose, kur sklinda stipriausi kvapai, idiegta rūko sistema, kuri purškia reagentą, kuris aplimpa kvapų chemines daleles ir jas neutralizuoja.
Biomasė dabar į autocisternas kraunama hermetiškai, taip pat dvigubai sutrumpintas pakrovimo laikas, nes sumontavome naują, galingesnį siurblį. Per 5 metrus paaukštinome ventiliacijos vamzdį.
Investicijos vien per šį pusmetį jau siekia apie 100 tūkst. eurų, papildomai einamosios pastovios išlaidos reagentams apie kelis tūkstančius eurų per dieną.
Etanolis maišomas su benzinu kaip atsinaujinantis kuras. Produkcija realizuojama Lietuvoje, nedidelė dalis Latvijoje.
Neplanuojama dujų gamybos perkelti kur nors atokiau nuo miesto. Tai tas pats, kas dūmijančią autobuso dalį atskirti nuo nedūmijančios. Norint tai įgyvendinti reiktų viską nugriauti ir pastatyti naują gamyklą.“