2020 09 27

„Išsprendė“ koronaviruso pandemiją: nėra testų, nėra problemos

Tūkstančiai feisbuko vartotojų dalinasi įrašu, skatinančiu šalies gyventojus vengti testavimo dėl COVID-19. Esą neatliekant testų, nebus ir duomenų, kuriais remiantis taikomos prevencinės priemonės koronaviruso sklaidai riboti. Kokiu būdu tai padeda išvengti tikimybės užsikrėsti, tiesa, neatskleidžiama.
COVID-19 punktas Radviliškyje
COVID-19 punktas Radviliškyje / Tomo Markelevičiaus / 15min nuotr.

„Virusas bus tol, kol bus SKAIČIAI, kuriuos jie bruka mums jau puse metų kasdieną, kiekvieną rytą, kiekvieną vakarą. [...] Mes galime jiems NEDUOTI TŲ SKAIČIŲ ! Jei jie neturės tų skaičių – JIE NIEKO NEGALĖS PADARYTI! Nustokite eiti testuotis“, – ragina feisbuko įrašo autorius.

15min nuotr./Klaidinantis įrašas socialiniame tinkle
15min nuotr./Klaidinantis įrašas socialiniame tinkle

Klaidinančios informacijos ir galimai epidemiologinei šalies situacijai pavojingų raginimų kupinu įrašu per mažiau nei parą pasidalino daugiau nei 2 tūkst. socialinio tinklo vartotojų, o tai reiškia, kad jo sklaida – keleriopai didesnė.

Panašu, kad autorius žino klaidinantis skaitytojus, nes įrašo pabaigoje prisipažįsta laukiantis faktų tikrintojų dėmesio.

Įraše remiamasi nuostata, kad pagrindinė problema – ne plintanti liga, bet „skaičiai“, kitaip tariant, teigiami COVID-19 testai. Daroma prielaida, kad virusas bus tol, kol bus teigiamų COVID-19 testų. Toks loginis argumentas primena non-sequitor loginę klaidą.

Remiantis autoriaus teiginiais, sustojus daryti COVID-19 testus, pandemija išnyks. Būtų tiek pat logiška teigti, kad nustojus daryti nėštumo testus, sumažės gimstamumas.

15min nuotr./Kaip stiprinti informacinį imunitetą?
15min nuotr./Kaip stiprinti informacinį imunitetą?

Kodėl testavimas – reikalingas?

Koronaviruso testai atliekami ne siekiant sukurti statistiką, o pateikti duomenimis grįstas išvadas. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas dar kovą pareiškė, kad ligos sklaidą sustabdyti galima tik sunaikinus ligos perdavimo grandinę.

Nežinant, kas serga, o kas ne, to padaryti nėra įmanoma, todėl COVID-19 testavimas yra viena pagrindinių ligos prevencijos priemonių. PSO ir Europos ligų ir prevencijos centro (ECDC) duomenimis, sergantys liga, nesvarbu turi jie simptomų ar ne, gali būti ligos nešiotojai, todėl testavimas leidžia valdyti ligos protrūkį.

JAV Nacionalinio sveikatos instituto (NIH) mokslininkų vertinimu, testavimas leidžia sumažinti mirčių nuo koronaviruso skaičių, užkirsti kelią besimptomiams asmenims platinti ligą, valdyti ligos protrūkius pažeidžiamose bendruomenėse, greičiau suteikti pagalbą sergantiems su COVID-19 nesusijusiomis ligomis.

Besimptomis nelygu „sveikas“

„Infekuotų skaičius didėja, nes jūs einate ir tikrinatės. Tačiau, gerbiamieji, kai aš sakau infekuoti, jokių būdu infekuotų skaičiaus nemaišykite su sergančiųjų skaičiumi. Tai nėra vienas ir tas pats. Didžioji dalis infekuotų yra visiškai sveiki žmonės“, – aiškina įrašo autorius.

Teigti, jog „infekuotų“ žmonių skaičius auga dėl to, kad gyventojai tikrinasi, būtų galima tik tokiu atveju, jei atlikę COVID-19 testus žmonės užsikrėstų. Tačiau taip nėra, o apie tai esame rašę ir anksčiau.

Įrašo autorius bando daryti skirtį tarp sergančių koronavirusu ir „infekuotų“ asmenų arba tų, kurie nerodo simptomų. Problema ta, kad simptomų nerodantys, tačiau teigiamo testo rezultato sulaukę žmonės nėra „sveiki“.

Tokio pobūdžio atvejai skirstomi į dvi grupes – ikisimptomius (ang. pre-symptomatic) ir besimptomius (ang. asymptomatic) ligos atvejus. Pirmuoju atveju susirgęs žmogus simptomų nejaučia, bet ilgainiui pajus, o antruoju atveju kalbama apie virusą nešiojantį žmogų, kuriam nepasireiškia jokie simptomai.

Tomo Markelevičiaus / 15min nuotr./COVID-19 punktas Radviliškyje
Tomo Markelevičiaus / 15min nuotr./COVID-19 punktas Radviliškyje

Kaip jau minėjome prieš tai, abiem atvejais žmonės gali užkrėsti kitus asmenis. Pavyzdžiui, Pietų Korėjoje atliktas tyrimas parodė, kad COVID-19 simptomų ligos nejaučiantys asmenys nosyje, gerklėje ir plaučiuose turėjo tokį patį ligą sukeliančios ligos virusų kiekį. Simptomų nebuvimas nereiškia, kad negalima perduoti ligos.

Sąmokslo planas

Feisbuko įrašo pagalba konstruojami „netikros ir išpūstos“ pandemijos naratyvai. Įrašo autorius to neslepia: teksto pabaigoje pridėta grotažymė „plandemic“ rodo autoriaus nuostatą, kad pasaulį kaustanti pandemija yra suplanuota.

Apie terminą išpopuliarinusį klaidingos informacijos kupiną internetinį filmą rašėme gegužę. Tuo metu įrodymų, kad koronaviruso protrūkis būtų suplanuotas, iki šiol nepateikė nė vienas sąmokslo teorijų šalininkas.

Vadinti koronaviruso protrūkį „išpūstu“ – sudėtinga. Naujausiais duomenimis, nuo pandemijos pradžios COVID-19 užsikrėtė 33 mln. žmonių, 24 mln. pasveiko, o beveik 1 mln. mirė. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja, kad tikėtina, jog liga pareikalaus bent 2 mln. gyvybių.

VIDEO: Infodemijos simptomai: klaidinančios teorijos apie COVID-19

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyta 90 naujų koronaviruso atvejų, bendras susirgimų skaičius šalyje siekia 4385. Šiuo metu koronaviruso infekcija tebeserga 1948 asmenys, 2327 pasveiko. Nuo COVID-19 iš viso mirė 91 žmogus, dėl kitų priežasčių mirė 19 užsikrėtusiųjų.

Savisaugos instinktas

JAV psichologų vertinimu, sąmokslo teorijos atlieka tris funkcijas – padeda susidoroti su nežinomybės baime, suteikia saugumo ir kontrolės jausmą bei padeda sukurti bendruomeniškumo jausmą. Sąmokslo teorijos sudėtingoms problemoms suteikia paprastus atsakymus, kurie leidžia susikurti saugumo jausmą neprognozuojamame pasaulyje.

Todėl įsitikinime, neva „jie“ nustato tikslias datas, kada bus skelbiama karantinas, slypi ramybės ir užtikrintumo paieškos. Realybė, kurioje nėra jokio užtikrintumo, kada ir ar išvis bus skelbiamas karantinas, nėra patogi.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vyras Londone greta sienos su užrašu skelbiančiu esą COVID-19 pandemija buvo pradėta 5G ryšio tinklui išplėsti
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vyras Londone greta sienos su užrašu skelbiančiu esą COVID-19 pandemija buvo pradėta 5G ryšio tinklui išplėsti

Tikėjimas sąmokslo teorijomis nėra būdingas vienai rasei, lyčiai, amžiaus, išsilavinimo ar pajamų grupei. Tačiau skirtingas „teorijas“ dažniausiai palaiko skirtingos žmonių grupės. Kuo labiau su viena ar kita grupe asmuo save tapatina, tuo stipriau tikima melu.

Patikimi šaltiniai

Informacinę erdvę stebinčių institucijų ir SAM atstovai pataria nenaudoti socialinių tinklų kaip vienintelio informacijos šaltinio ir ypač skeptiškai vertinti bet kokią informaciją, skelbiamą komentaruose.

Raginama rinktis oficialių institucijų, patikimų žiniasklaidos priemonių duomenis bei akylai stebėti, iš kur atkeliauja informacija. Prasidėjus koronaviruso pandemijai, kilo klaidinančios informacijos banga, kartais tyčia skatinama užsienio valstybių.

Oficialią informaciją apie COVID-19 pateikia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC).

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programa, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis