„Kai jaunam žmogui pačiam reikia pasirūpinti buitimi ir pačiam patirti kasdienes išlaidas: mokėti už būstą, transportą, maistą, daugeliui tokia atsakomybė atrodo nemenkas iššūkis. Su tokiomis problemomis susiduriama ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje: jauni žmonės neturi reikalingų įgūdžių. Darėme moksleivių apklausą, kurioje jaunuoliai pareiškė, jog finansinio raštingumo jie mokosi iš savo tėvų. Tačiau, kaip žinia, ne visi tėvai gali tinkamai patarti, nes ne visada ir jie patys turi pakankamai patirties. Be to, kai kurie tėvai visai nesinaudoja šiuolaikiniais finansiniais instrumentais, todėl apie tai neturi nuomonės“, – teigia O. Bložienė.
Skolintus pinigus sunku grąžinti
Pasak specialistės, dabar finansinio raštingumo spektras ir galimybės didžiulės, tačiau reikia sugebėti jais protingai naudotis. Tačiau kai pastaruoju metu vilioja greitųjų kreditų paslaugos, ypač jaunimas gana drąsiai ten skolinasi, dažniausiai net nesusimąstydami, kaip reikės grąžinti. O naudotis greitųjų kreditų paslaugomis, anot O. Bložienės, labai pavojinga.
„Jei žiūrėsime į pradelstus mokėjimus, tai viena sparčiausiai augančių grupių yra asmenys nuo 18 iki 24 metų. Paskolos – drąsus elgesys, tačiau ne visuomet pamatuotas. Pastebime, kad jaunimui vis dar trūksta žinių ir įgūdžių apie atsakingą skolinimąsi“, – teigia O. Bložienė. Pagal sąlygas, kurios skirtos imti kreditus jaunam žmogui, yra suteikiama per mažai informacijos, kad šį sprendimą priėmus nereikėtų baimintis dėl pasekmių.
„Mokyklose šiuo metu finansiniam raštingumui yra skiriamos vos 4 valandos, kurių tikrai nepakanka. Todėl teorinis pagrindas mokykloje yra suteikiamas gana menkas. Asmeninius finansus sudaro kelios stambiausios grupės: kasdienių finansų valdymas, biudžetas, išlaidų kontrolė, gebėjimas paskirstyti savo pinigus. Tačiau tik maža dali sugeba gerai valdyti savo pinigus. Pastebime tėvelių klaidas, kai jie net aukštesniųjų klasių moksleiviams kasdien duoda kišenpinigių, nors pinigus galėtų patikėti bent dviem savaitėms į priekį ar net mėnesiui, nes būtina jaunam žmogui suteikti galimybę būti atsakingam. Tačiau tėvai nemoko finansinės atsakomybės, nes galbūt, baiminasi, kad tai per daug sudėtinga, nors paprasčiausias įtraukimas į kasdienius procesus – pačios geriausios mokymo priemonės“, – aiškina specialistė.
Savarankiškumas – vis vėlesniame amžiuje
O. Bložienė teigia, kad jaunimas savarankiškas tampa tik baigus studijas. Amerikoje atliekamos apklausos rodo, kad vis ilgiau jaunimas yra priklausomas nuo tėvų. 2011 metais 44 procentai apklaustų jaunuolių sakė, kad jie jau nuo 22 metų ketina tapti finansiškai savarankiški, tačiau 2012 metais tokios nuomonės beliko vos 14 proc.
Pasak O. Bložienės, šiuos pokyčius lemia ekonominės problemos, nes dažnai jaunas žmogus iš pradžių uždirba labai nedaug, o būsto ir transporto išlaikymas bei išlaidos maistui sudaro per didelę sumą pajamų, kad jaunuolis galėtų sau leisti gyventi visiškai nepriklausomai nuo tėvų. „Lietuva nesiskiria nuo kitų šalių, todėl mūsų jaunimas taip pat susiduria su tomis pačiomis problemomis. Vėlesnio savarankiškumo priežastis yra studijų metai, nes daugelis studentų gyvena remiami tėvų: apie 80 proc. studijų kainos apmoka tėvai ir tik keli procentai studentų skolinasi savarankiškai. Lietuvoje studentų vidutinės pajamos yra 620 litų, tačiau net ir tokios gana nedidelės sumos studentas nesugeba valdyti, net nežino, kam ir kiek išleidžia. Manau, kad kiekvienam reikia elementarių biudžeto valdymo įgūdžių“, – teigia O. Bložienė.
Anot specialistės, kiekvienas gali išleisti daugiau nei uždirba, todėl pinigų niekada nepakaks. Poreikiai visuomet auga, nors galimybės yra ribotos, todėl reikia išmokti ir mažas pajamas teisingai valdyti.
Gyvenimas – ne visada geriausias mokytojas
Trisdešimtmečiai ir vyresni pritaria nuomonei, kad finansinio raštingumo gudrybių, kurių nemokėjo gyvendami su tėvais ar pradėję savarankišką gyvenimą, galiausiai gyvenimas išmoko.
Tačiau, anot O. Bložienės, kai šiais laikais yra pakankamai informacijos, galima savarankiškai išmokti tinkamo finansų valdymo, kad būtų galima išvengti klaidų ir turėti daugiau pinigų.
„Didžioji dali žmonių neskaičiuoja savo išlaidų ir neveda savo biudžeto. Lietuviai dažniau savo išlaidas tvarko intuityviai, o ilgalaikio ar metinio biudžeto planavimo tikslų neturi“, – teigia specialistė.
Lietuviai per daug konservatyvūs
Viena iš pagrindinių finansų sričių – taupymas. Tačiau Lietuvos gyventojai, anot O. Bložienės, nėra pakankamai taupūs, kokie galėtų būti.
2011 metais Lietuvoje taupymo normą sudarė 1 proc., skiriamas nuo gaunamų pajamų, kai tuo tarpu kitose Europos Sąjungos šalyse yra skiriama 11 proc. Lyginant su kitomis šalimis, lietuvių santaupos ženkliai mažesnės, todėl santaupų pasiskirstymas yra konservatyvus.
„Gyventojai linkę taupyti konservatyvesnėmis priemonėmis, nes nemoka pasirinkti tinkamo taupymo instrumento“, – teigia O. Bložienė.
Anot jos, pavyzdžiui, taupymas senatvei turėtų būti siejamas su ilgalaikiu investavimu. Konservatyvumas pasireiškia ir skolinimosi srityje. Pasak O. Bložienės, lietuviai nėra linkę daug skolintis, todėl Europoje Lietuva yra mažiausiai pasiskolinusi tarp kitų šalių. Tai rodo, kad žmonės negeba pasinaudoti finansinėmis galimybėmis.
Moksleiviams – finansinio raštingumo konkursas
Siekdamas mokyti moksleivius finansinio raštingumo, Asmeninių finansų institutas jau keletą metų rengia konkursą „Finansų laboratorija 2014“, kuriame šiemet dalyvavo 10 moksleivių komandų iš visos Lietuvos.
Pasak konkurso organizatorės O. Bložienės, konkurso tikslas – sukelti jaunų žmonių susidomėjimą finansų valdymu ir atkreipti jų dėmesį į kylančias problemas ar pateikiamas naujas finansines galimybes.
„Finansų valdymui labai svarbūs įgūdžiai ir praktika. Manau, kad finansinis ugdymas turėtų būti taikomas nuo mažumės, kada vaikai kartu su tėvais eina į parduotuves. Svarbu vaikui padėti apsispręsti, ką jam rinktis ir kiek pirkti. Vyresniame amžiuje, kai duodami kišenpinigiai, turi būti įvedamos taisyklės, kam skirti pinigai. Paprastai iš kišenpinigių vaikas taupo. Gali būti vaikas skatinamas jam mokomomis palūkanomis. Nuo 11-12 metų jau galima leisti pačiam susimokėti už perkamus daiktus, o paaugliui net leisti pačiam nusipirkti reikiamus daiktus mokyklai“, – pataria O. Bložienė.
Vaiko atsakomybė, pasak jos, turėtų didėti kasmet. „Pabandykite įsivaizduoti savo vaiką, kuriam išvykus studijuoti asmeninių finansų tvarkymas tampa sunkiausia užduotimi, nes iki tol jis niekada negaudavo didesnės pinigų sumos, kurią pats mokėtų paskirstyti. Įgūdžiai mokėti tam tikrą pinigų sumą paskirstyti numatytam laikui atsiranda palaipsniui“, – teigia specialistė.
Savarankiškumo mokosi bendrabutyje
Profesinio rengimo centro ekonomikos ir verslo mokytoja Reda Viukienė, kuri Šiaulių miesto moksleivių komandą lydėjo į „Finansų laboratorija 2014“ konkursą, sako, kad tie moksleiviai, kurie gyvena bendrabutyje, dažniausiai geriausiai išmano finansinio raštingumo subtilybes.
„Mokome jaunus žmones sudaryti asmeninius biudžetus, kad jiems būtų lengviau valdyti savo pajamas, nes pastebime, jog moksleiviai daug išleidžia neapgalvotai. Turime moksleivių, atėjusių iš vaikų namų. Tai liūdni pavyzdžiai, kai jauni žmonės kartu su pilnametyste gauna didelę sumą pinigų ir nemoka jų tinkamai panaudoti. Todėl finansinio raštingumo konkurse nusprendėme dalyvauti norėdami pasitikrinti žinias“, – sako R. Viukienė.
