Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Leonardas Talmontas, komiteto nariai „darbiečiai“ Gintaras Tamošiūnas bei Sergejus Ursulas, „tvarkietė“ Ona Valiukevičiūtė kreipėsi į Seimo valdybą, kad pirmadienį būtų šaukiamas neeilinis komiteto posėdis.
Prašyme valdybai nurodomas vienintelis neeilinio posėdžio darbotvarkės klausimas – „Dėl galimų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimų ir Baudžiamojo proceso kodekso pataisų“. Raštą analogišku pavadinimu, kuriuo preambulėje teigta, kad Darbo partijos juodosios buhalterijos byla – politizuota, „darbiečių“ iniciatyva jau bandyta svarstyti Žmogaus teisių komitete, tačiau neužtekdavo balsų klausimą įtraukti į darbotvarkę.
Bando išvengti M.A.Pavilionienės
Šio komiteto narė liberalė Dalia Kuodytė kelia versiją, jog neeilinis posėdis pirmadienį pavakare šaukiamas, nes į komandiruotę išvyksta socialdemokratė Aušrinė Marija Pavilionienė. Ji vienintelė iš valdančiųjų komitete balsuodavo prieš tai, kad V.Uspaskicho reabilitavimo klausimas būtų traukiamas į posėdžio darbotvarkę.
„Pasiskaičiavus, kad į komandiruotę bus išvažiavusi M.A.Pavilionienė, matyt, bus ieškoma pakaitinio žmogaus, ir nežinau kelintą kartą bandoma prastumti tą klausimą. Jo esmė – surasti argumentą, kad pono V.Uspaskicho byla politizuota, pažeistos jo teisės ir panašiai. Vieną kartą komitetas jau balsavo prieš tą jų protokolą, bet jei uždarytos durys, braunamasi per langą ir su visais stiklais. Visą šią sesiją mes daugiau nieko neveikiame, tik rūpinamės vieno žmogaus teisėmis. Panašu, kad Žmogaus teisių komitetas tik tam ir skirtas“, – BNS sakė D.Kuodytė.
L.Talmontas: projektas – naujas, ignoruoti – negalima
Tuo metu Žmogaus teisių komiteto vadovas L.Talmontas tvirtina, jog siūlomas projektas – naujas, o Seimo narių prašymo šaukti neeilinį posėdį ignoruoti negalima.
„Ten jau naujas projektas, mes to pačio negalime svarstyti, buvo balsavimai. Ten kažką pakeitė“, – BNS sakė L.Talmontas.
Klausiamas, kodėl prašo šaukti neeilinį posėdį, L.Talmontas sakė pasirašęs tokį prašymą, nes buvo paprašytas.
„Ne aš prašau, prašo keturi Seimo nariai. Paprašė, tai aš pasirašiau, ką, man gaila? Svarstysim, komitetas apsispręs, ką čia daug kalbėti“, – sakė po LLRA pasitraukimo iš valdančiosios koalicijos komiteto vadovo postą išsaugojęs L.Talmontas.
Naujai teikiamame rašte vėl nurodoma, kad „Darbo partijos baudžiamasis procesas galimai yra politizuotas bei pažeidžia pagrindines žmogaus teises ir laisves numatytas konvencijoje“. Vienas iš tai pagrindžiančių – kad ikiteisminis tyrimas buvo ir yra nuosekliai viešinamas.
Bando įrodyti, kad byla – politinė
„Tai daroma su galimu tikslu pakenkti Darbo partijos įvaizdžiui ir politinei veiklai“, – teigiama rašte.
Jį pasirašo 45 Seimo nariai, tarp jų – Seimo pirmininkė Darbo partijos vadovė Loreta Graužinienė, dauguma „darbiečių“ frakcijos narių, taip pat yra „tvarkiečių“, socialdemokratų, LLRA, Mišrios Seimo narių grupės atstovų parašų.
Liberalės D.Kuodytės vertinimu, šis raštas turėtų tapti argumentu V.Uspaskichui Europos Parlamente įrodinėjant, esą Darbo partijos byla – politinė.
„Aš manau, nenumaldomai artėjant balsavimui Europos Parlamente, juk jau svarstomas klausimas dėl neliečiamybės, visai neblogas argumentas būtų Žmogaus teisių komiteto kokia nors išvada ar svarstymas, kad tai yra ne kriminalinė, o grynai politizuota byla, kad pažeidžiamos V.Uspaskicho teisės ir panašiai. To niekas per daug net ir neslepia. Aš pirmą kartą susiduriu tu tokiu, sakyčiau, banditišku ėjimu“, – kalbėjo D.Kuodytė.
Europos Parlamentas lapkritį pradėjo svarstyti Lietuvos prokurorų prašymą panaikinti Darbo partijos įkūrėjo V.Uspaskicho teisinę neliečiamybę, kad politikas galėtų būti teisiamas dėl sukčiavimo.
