Tatuiruočių meistro Donato Mohamad Ali fotografija, kurioje užfiksuotas ant stalo paguldytas ir ištatuiruotas paršelis, sulaukė daugybės reakcijų. Daugumai toks vaizdas nepatiko ir suabejota, ar nėra pažeistas tatuiruočių meistrų kodeksas, neleidžiantis tatuiruoti vaikų, gyvūnų.
Gailėjosi paviešinęs
Susirūpinta ir dėl gyvūno, ar toks elgesys nebuvo per žiaurus.
Pats autorius D.Mohamad Ali 15min teigė, kad yra puolamas be pagrindo.
Nuotrauką jis esą buvo įkėlęs tik kelioms minutėms, vėliau apsigalvojęs ištrynė, tačiau traukinys jau buvo paleistas: ją pamatė tiek kiti meistrai, tiek ir gyvūnų gynėjai.
15min jis tikino buvęs pakviestas mokslininkų, bandančių naujus lazerius, ir darbas vykęs dėl mokslo.
„Jie pakvietė mane kaip profesionalą. Reikėjo ištatuiruoti laboratorinę kiaulę, vėliau aiškintasi, kaip lazeris skaido pigmentus. Bandoma sukurti tokį lazerį, kuris vienas pats galėtų panaikinti spalvotą tatuiruotę, odos pigmentus. Dabar spalvotų tatuiruočių naikinimas apsunkintas, nes tam reikia skirtingų lazerių“, – aiškino meistras.
Jis tikino sutikęs dalyvauti projekte tik tada, kai buvo užtikrintas, kad gyvūnas nejaus nieko. „Ten buvo ir veterinarai. Viskas buvo atlikta profesionaliai. Jei kas galvoja, kad parsitempiau kiaulę į studiją ir ant stalo čia kažkokius eksperimentus dariau, tai klysta“, – teigė pašnekovas.
Jis tikino esąs dabar šmeižiamas. „Aš kylu tatuiruočių versle. Matyt, kažkam nepatinka“, – sakė D.Mohamad Ali.
Dabar jis gailisi vieno – padaręs nuotrauką ir ją paviešinęs.
Tatuiruočių meistras spėliojo, kad nuotrauką išplatino vienos žinomos gyvūnų globos organizacijos atstovė. „Buvau paaukojęs jiems pinigų, prašiau paaiškinti, kur panaudoti“, – aiškino jis 15min.
Šios organizacijos vadovė teigė mačiusi kaulės nuotrauką, tačiau nenorėjo komentuoti situacijos. „Nenoriu su tuo turėti nieko bendro“, – aiškino ji.
Pats D.Mohamad Ali kalbėdamas su žurnaliste minėjo Lietuvos inovacijos centrą. Tačiau šie tikino tokių eksperimentų nedarantys. Paaiškėjo, kad pašnekovas galėjo suklysti ir galvoje turėjo Inovatyvios medicinos centrą.
Šio centro Biomodelių skyrius vedėja daktarė Irena Jonauskienė teigė, kad toks eksperimentas buvo atliekamas. Jam gautas Lietuvos bandomųjų gyvūnų naudojimo etikos komisijos prie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimas. „Visi reikalavimai buvo įvykdyti pagal taisykles, galiojančias visoje Europos sąjungoje. Visi mūsų eksperimentai atliekami įsitikinus, kad gyvūnas nekentės“, – teigė mokslininkė.
Valstybinis mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centras darbe naudoja gyvūnų modelius – gyvus organizmus, tyrinėjami biologiniai procesai ir spontaniniai arba įvairių veiksnių sukelti patologiniai procesai, kuriamos naujos diagnostikos ir gydymo technologijos.
Tyrimas su kiaule – pirmas Lietuvoje
Kaip pasakojo centro vyresnysis mokslo darbuotojas Romualdas Rudys, tyrimui naudota specialiai moksliniams tyrimams išveistos „Göttingen minipig“ veislės kiaulė, kuri buvo atvežta iš Danijos.
Anot jo, tai pirmas toks tyrimas Lietuvoje, kai naudojamos būtent moksliniams tyrimams skirtos kiaulės.
„Šio tyrimo tikslas yra įvertinti didelio intensyvumo lazerinės spinduliuotės saugumą bei veiksmingumą naikinant odoje esančius pigmentinius darinius. Vos prieš penketą metų rinkoje pasirodžius didelio intensyvumo pikosekundinėms lazerinės sistemoms jos atvėrė naujas lazerinių sistemų panaudojimo galimybes įvairiose ligų ir pažeidimų gydymo bei estetinės medicinos srityse, tačiau jų saugumas nėra ištirtas. Taip pat pastaraisiais metais pradėti fiksuojami atvejai, kai po atliktų lazerinių procedūrų padidėja šalutinių poveikių tikimybė“, - aiškino R.Rudys.
Medicinos prietaisų efektyvumas turi būti įrodytas ikiklinikiniais tyrimais.
