Valstybės vadovas mano, kad šis įstatymas yra nesuderinamas su Lietuvos Konstitucija ir konstituciniu teisinės valstybės principu. Įstatyme nustatytas nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį
nekilnojamąjį turtą, esantį valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose. Tai sukuria prielaidas lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą perduoti ne tik už valstybės išperkamą, bet ir už galimą atkurti natūra žemės, miško ar vandens telkinio plotą. Naujasis teisiniu reguliavimas sudaro galimybės atkurti nuosavybės teises ir tokiems piliečiams, kurie negyvena valstybiniuose parkuose ar valstybiniuose draustiniuose, teigiama Prezidentūros pranešime spaudai.
Toks teisinis reguliavimas kelia grėsmę valstybinių parkų, valstybinių draustinių, kaip ypač vertingų vietovių, išsaugojimui ir yra nesuderinamas su Lietuvos Konstitucijos 54 straipsniu, 128
straipsnio 2 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu.
Konstitucinis Teismas 2007 m. liepos 5 d. nutarimu konstatavo, kad įstatymų leidėjas gali nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad ypač vertingų vietovių teritorijoje – valstybiniuose parkuose ir
valstybiniuose draustiniuose – asmeniui natūra būtų grąžinama būtent ta žemė, miškas, vandens telkinys, kurie iki neteisėtos nacionalizacijos ar kitokio neteisėto nusavinimo jam priklausė nuosavybės teise, jeigu jie nėra valstybės išperkami.
Konstitucinis Teismas taip pat nurodė, kad Konstitucijos nuostatas atitiktų ir toks teisinis reguliavimas, kai atkuriant nuosavybės teises asmeniui, gyvenančiam valstybinio parko, valstybinio draustinio teritorijoje ir turėjusiam žemės, miško, vandens telkinių nuosavybės, kurios pagal įstatymą negalima grąžinti natūra, bet ji yra valstybės išperkama, vietoj to yra suteikiamas lygiavertis atitinkamai žemės, miško, vandens telkinio plotas kitoje to valstybinio parko, valstybinio draustinio teritorijos dalyje.
Tačiau toks nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdas neturi sudaryti prielaidų iš esmės keisti kokybinę aplinką valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose. Taip pat buvo konstatuota, kad nekilnojamosios nuosavybės grąžinimas natūra valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose negyvenantiems asmenims tokias prielaidas galėtų sudaryti.
Todėl V.Adamkus siūlo pakeisti Įstatymo 16 straipsnio 7 dalį ir joje nustatyti, kad valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose žemė, miškas ar vandens telkiniai perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiu žemės, miško ar vandens telkinio plotu neskaidant sklypo į dalis, išskyrus asmeninio ūkio žemę, tik už tame pačiame valstybiniame parke ar valstybiniame draustinyje turėtą valstybės išperkamą žemę, mišką ar vandens telkinį ir tik tiems piliečiams, kurie tame valstybiniame parke ar valstybiniame draustinyje iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. gyveno ir tebegyvena (arba mirties dieną gyveno, jeigu pilietis, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės, yra miręs) ir iki šios datos jie patys arba jų sutuoktiniai turėjo ir tebeturi (arba mirties dieną turėjo, jeigu pilietis, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės, yra miręs) nuosavybės teise gyvenamuosius namus, butus ar jų dalis.
