Nebūna „netyčiukų“
Kembridžo universitetas dar 2013 m. kovo pradžioje pristatė tyrimą, kuriame palygino gėjų, lesbiečių ir heteroseksualias šeimas, auginančias įvaikintus vaikus. Buvo atsižvelgta į svarbiausius šeimos santykių aspektus, tėvų ir vaikų gerovę, vaikų pritapimą tokiose šeimose.
Tyrėjai nustatė daugiau panašumų, nei skirtumų tarp šių įvairių šeimų. Taip pat tyrimas paneigė visuomenėje vyraujančius mitus, kad augimas su vienos lyties tėvais daro įtaką lyties tapatumui.
„Mano nuomone, tai savaime suprantama, nes ne šeimos forma, o šeimos narių tarpusavio santykiai, psichologinė atmosfera bei kiek vaikai jaučiasi saugūs ir mylimi yra svarbiausia. Svarbu ir tai, kad tos pačios lyties asmenys vaikų susilaukti „netyčia“, kaip heteroseksualios poros, negali, todėl sprendimas motinystei ar tėvystei yra priimamas atsakingai, vaikai ateina laukiami“, – atkreipia dėmesį V.Gabrieliūtė.
Ji pamini ir kitą 22-ejus metus trukusį tyrimą Amerikoje, kuris dar kartą patvirtino, kad vaikai lesbiečių šeimose auga sveiki ir laimingi, bei tai, kad vaikams kenkia visuomenėje vyraujanti diskriminacija, o ne tėvų lytinė orientacija.
„Tyrimo vadovas daktaras Simonas Crouchas pabrėžė, kad tos pačios lyties poros pareigas dalijasi atsižvelgdamos į gebėjimus, o ne į lyčių stereotipus, kaip kad dažnai nutinka heteroseksualiose porose. Taip vaikams sukuriama harmoningesnė aplinka namie ir tai tiesiogiai daro įtaką vaikų gerovei, moko vaikus lygiaverčių tarpusavio santykių šeimoje“, – sako V.Gabrieliūtė.
Vaikai – emociniame užribyje
VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namai“ apžvalgos (2012) duomenimis, vaikus Lietuvoje augina apie 20 proc. homoseksualių asmenų, daugiausia – lesbietės ir biseksualios moterys.
„Kadangi neturime jokių tikslių duomenų, kiek Lietuvoje gyvena homoseksualių ir biseksualių asmenų, sunku pasakyti, kiek tokių porų/šeimų gali būti iš viso, bet skaičiuojant statistiškai jų gali būti ir iki 50 tūkst.“, – svarsto V.Gabrieliūtė.
VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namai“ direktorės teigimu, vaikams gyventi homofobinėje visuomenėje yra žalinga, ir nors nebūdami LGBT (lesbietės, gėjai, biseksualūs ir translyčiai asmenys – 15min.lt), jie taip pat patenka į pažeidžiamą grupę.
„Vaikai patiria emocinę atskirtį, nes bijodami bendraklasių atstūmimo, negali papasakoti apie savo šeimą visos tiesos, nedrįsta pasikviesti draugų į svečius, negali būti atviri su pedagogais.
Nuo mažens reikia aiškinti, kad šeima – įvairi
V.Gabrieliūtė mano, kad trūksta diskusijų tiek viešojoje erdvėje, tiek darželiuose ir mokyklose apie įvairių šeimų formas.
„Statistikos departamento duomenimis, šeimų formos pastaruoju dešimtmečiu labai kito ir vadinamasis tradicinis šeimos modelis nebeatspindi visuomenės daugumos. Vaikai nuo mažumės turi žinoti, kad egzistuoja šeimos, kuriose kalbama keliomis kalbomis, kad vaikai gali turėti dvi mamas, o galbūt du tėčius ir mamą, kad kai kuriuos augina tetos, seneliai, kad vieniši tėvai ne ką prastesni už poras“, – sako ji.
