„Norėdami paskolos iš banko, verslininkai neretai turi užstatyti turimą turtą, kuris, taip pat neretai, stovi ant valstybinės žemės. Jei negalime užstatyti jos nuomos teisės, bankai neduoda paskolų“, – nepalankia situacija skundėsi R.Šidlauskas.
Situacija susidarė šių metų vasario mėnesį pakeitus Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles. Dėl to Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nebeišduoda leidimų įkeisti valstybinės žemės nuomos teisę.
Šių leidimų reikia norint bankams užstatyti ant žemės esantį turtą. Lietuvos bankų asociacija kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, prašydama leidimus ir vėl išduoti, tačiau ministerija atsisakė, motyvuodama tuo, kad po 2012 metų Hipotekos reformos įkeisti žemės nuomos teises tapo neprivaloma. Remiantis viešosios teisės principais – draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama, nebeliko pagrindo leidimams išduoti.
Erdvė bereikalingoms interpretacijoms
Norėdami paskolos iš banko, verslininkai neretai turi užstatyti turimą turtą, kuris, taip pat neretai, stovi ant valstybinės žemės. Jei negalime užstatyti jos nuomos teisės, bankai neduoda paskolų, – skundėsi R.Šidlauskas.
Šiaulių pramonės, prekybos ir amatų rūmų prezidentas Vidmantas Japertas teigia sveikinantis valdžios priimtus sprendimus, leidžiančius neįkeitinėti žemės sklypo, jei tai nėra būtina. „Tai – verslo sąlygų palengvinimas“, – neabejoja jis. Tačiau, pasak verslininkų atstovo, neramina, kuomet priimami sprendimai, kurie, jei ir neprieštarauja vienas kitam, tai bent jau palieka nemažai neaiškumų.
„Žemės ūkio ministerijos atsakymas palieka labai plačią erdvę valstybės tarnautojo interpretacijoms. Taip sukuriamos prielaidos korumpuotiems sprendimams. Ir vargu ar tokia situacija kaip nors prisidėtų prie verslo klimato gerinimo“, – sako jis. Pasak V.Japerto, reikėtų išleidus norminį aktą valstybėms tarnautojams paaiškinti, kaip elgtis įvairiose situacijose.
„Susitarimas dėl paskolos – tai dvišalis susitarimas tarp banko ir ūkio subjekto, pagal Civilinį kodeksą turinčio teisę disponuoti savo nuomojamu turtu. Kam apsunkinti situaciją svarstant bendrinius principus? Gal paprasčiau būtų įtvirtinti normą, kad nuomininkui pateikus paraišką leidimui užstatyti nuomos teisę, valdininkai būtų įpareigoti jį suteikti per 10 ar 15 dienų“, – svarsto V.Japertas.
Apsunkinamas procesas
Pasak verslininko, turto vertė priklauso ir nuo žemės sklypo. Jei pastatai užstatomi be jo, jam suteikiama simbolinė, kad ir lito, vertė. Tačiau pasidaro sunkiau įvertinti tikrąją turto vertę, kyla papildomų problemų.
Dabartine situacija nepatenkinti ir bankai. Lietuvos bankų asociacijos prezidento dr. Stasio Kropo teigimu, šalies įstatymuose numatyta, jog finansų įstaiga prieš nuspręsdama skolinti, privalo įsitikinti, kad įkeičiamas turtas tikrai priklauso asmeniui ir iš jo gali būti padengiama gauta paskola. Todėl bankai skolina tuo atveju, kuomet įkeičiamas visas turto kompleksas: pastatai, žemė, įvairūs inžineriniai įrengimai. Kilus problemų, turtą galima parduoti kartu, o ne dalimis, taip gaunant maksimalią vertę ir geriausiai ginant tiek banko, tiek skolininko interesus.
Be to, jei neįkeičiama žemės nuomos teisė, pardavus skolininko turtą, naujajam savininkui gali kilti problemų norint juo pasinaudoti. „Šis klausimas labai svarbus dėl verslo finansavimo galimybių, tad tikrai kuo skubiau reikėtų spręsti šią aktualią problemą, nes pradės strigti daugelio vystymo projektų kreditavimas“, – sako S.Kropas.
