Kupiškio rajone įsikūrusiai melioracijos darbus atliekančiai uždarajai akcinei bendrovei „Nodama“ bandymas laimėti konkursus darbams Panevėžio rajone baigėsi teisiniais ginčais. Neapsikentusi įtartinų nesusipratimų ir trikdžių Panevėžio rajono savivaldybėje virtinės „Nodama“ kreipėsi net į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT).
Melioracijos darbus atliekanti bendrovė teigia susidūrusi su konkurentės „Panevėžio melioracijos“ protegavimu Panevėžio rajono savivaldybėje. Šios įmonės buvęs vadovas Panevėžio rajono meras P.Žagunis su antros eilės pusbroliu Antanu iki 2017 m. valdė 80,81 procentų įmonės akcijų.
„Panevėžio melioracija“ yra tarp didžiausios vertės viešųjų pirkimų Panevėžio rajono savivaldybėje ir jai pavaldžiose įstaigose laimėtojų. Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, 2011 metais drauge su „Panevėžio keliais“ bendrovė vykdė 1 mln. 879 tūkst. eurų vertės kelių ir gatvių rekonstrukcijos darbus.
Taip pat bendrovė yra laimėjusi mažesnės vertės rajono savivaldybės ir jos įmonių bei seniūnijų, asociacijų konkursų melioracijos darbams, statinių rekonstrukcijoms. Nuo 2011 iki 2017 metų bendra konkursų, kuriuos laimėjo „Panevėžio melioracija“, vertė siekia daugiau kaip 3 mln. eurų.
2017 metų vasario mėnesį STT jau pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl P.Žagunio veiksmų, susijusių su melioracijos, kelių ir gatvių priežiūros, rekonstrukcijos ir projektavimo darbų viešaisiais pirkimais. Jam pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba.
Įtariama, kad P.Žagunis, pasinaudodamas savo, kaip mero, užimama padėtimi bei viršydamas jam suteiktus įgaliojimus, darė neteisėtą įtaką Panevėžio rajono savivaldybės administracijos darbuotojams, atsakingiems už viešųjų pirkimų organizavimą.
Tiesa, Panevėžio rajono meras (skirtingai nei miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas) nuo pareigų tyrimo metu nušalintas nebuvo ir ketina kandidatuoti į mero postą artėjančiuose savivaldos rinkimuose.
„Nodamos“ atstovų teigimu, Panevėžio rajono savivaldybėje ir toliau sudaromos įtartinai palankios sąlygos „Panevėžio melioracijai“, o galimi jos konkurentai tiesiog išstumiami iš konkursų ar sulaukia netiesioginių grasinimų.
„Situacija tokia, kad jie į Panevėžio rajoną kitų melioracijos darbais užsiimančių įmonių priimti nenori“, – teigė „Nodamos“ vadovas Edvinas Gražulis.
Situacija tokia, kad jie į Panevėžio rajoną kitų melioracijos darbais užsiimančių įmonių priimti nenori.
Laimėjo konkursą, bet buvo nušalinti
Pernai kovo 30 dieną Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Panevėžio rajono savivaldybės administracija paskelbė apie vykdomą pirkimą. Dviem dalimis vykdomus pirkimo darbus pasisiūlė atlikti „Nodama“, „Panevėžio melioracija“ bei Žiuko individuali įmonė.
Atlikti darbus už 42 500 eurų pasiūliusi „Nodama“ buvo paskelbta konkurso laimėtoja. Bet tada prasidėjo skundų ir keistų sprendimų virtinė.
Antrąją vietą konkurse užėmusi „Panevėžio melioracija“ apskundė sprendimą, motyvuodama, kad „Nodama“ yra restruktūrizuojama ir turi skolą „Sodrai“. Balandžio 27 d. savivaldybės administracija nutraukė pirkimo procedūrą, o po pusantros savaitės atmetė „Nodamos“ skundą.
„Pirkimai buvo nutraukti vien formaliais pagrindais, pagal „Panevėžio melioracijos“ pateiktą pretenziją“, – pasakojo „Nodamos“ atstovas.
Jis pasakojo, kad dar prieš dalyvaujant konkursuose „Nodamos“ darbuotojai sulaukė netiesioginių perspėjimų, kad nedalyvautų konkursuose Panevėžio rajone, nes ši teritorija „priklauso“ „Panevėžio melioracijai“.
Teismas pripažino savivaldybės veiksmus neteisėtais
Panevėžio rajono savivaldybės veiksmai buvo apskųsti teismui ir pirmos instancijos teismo nutartimi pripažinti neteisėtais. Spalio mėnesį atmestas ir savivaldybės skundas.
Tokia pati situacija susiklostė ir dėl kito, penkiomis dalimis išdėstyto pirkimo. Atlikti darbus už 206 530 eurų pasiūliusi kupiškėnų bendrovė buvo pašalinta iš konkurso dėl tų pačių priežasčių. Teismas ir šį pašalinimą pripažino neteisėtu.
Neteisėtas „Nodamos“ pašalinimas nesustabdė savivaldybės ir ji, dar vykstant teisminiams ginčams dėl ankstesnių konkursų nutraukimo, sujungė juos į vieną pirkimą ir suskirstė į 7 dalis. Dalies darbų buvo atsisakyta.
Tokiu būdu galimai vengta to, kad šie pirkimai netaptų didelės vertės pirkimais. Mažos vertės pirkimo atveju nereikia tikrinti tiekėjo kvalifikacijos, galima rinktis net iš vieno pateikto siūlymo.
Naujojo pirkimo laimėtoja tapo P.Žagunio valdyta ir jo giminaičių šiuo metu valdoma „Panevėžio melioracija“, po kurios skundo buvo pašalinta „Nodama“. Ji pasiūlė atlikti darbus už 211 980 eurų.
Pasirašė papildomas sutartis ir sumokėjo daugiau
Praėjusių metų rugpjūčio 24 dieną Panevėžio rajono savivaldybė pasirašė papildomas keturias sutartis, kurios turėjo kompensuoti sujungus pirkimą ir vengiant didelės vertės pirkimo statuso pašalintus darbus. Darbai pirkti neskelbiamos apklausos būdu, tad pretendentas galėjo būti tik vienas ir jį pasirinko pati savivaldybė.
Šios sutartys taip pat pasirašytos su „Panevėžio melioracija“. „Nodamos“ atstovai tikino, kad šiuos už 260 637 eurus nupirktus darbus jų įmonė, pašalinta iš konkurso, būtų atlikusi už 249 030 eurų.
Bendrai „Nodamos“ atstovai skaičiuoja, kad jų pašalinimas iš pirkimų, teismo pripažintas neteisėtu, Panevėžio rajono žmonėms kainavo 28 716 eurų.
Be to, „Nodama“ dėl neteisėtų savivaldybės veiksmų gali kreiptis dėl žalos atlyginimo, o tai įtarimus keliančių valdžios atstovų veiksmų kainą dar labiau padidintų.
Panevėžio rajono savivaldybė buvo įtraukusi „Nodamą“ ir į nepatikimų įmonių sąrašą, tačiau bendrovei pateikus skundą, ji iš jo po mėnesio pašalinta.
Įžvelgia užkulisinius susitarimus
„Nodamos“ atstovai savo skunde STT kelia versiją, kad į šios tarnybos akiratį dėl buvusios įmonės protegavimo jau patekęs rajono meras ir toliau užsiima savotiška „Panevėžio melioracijos“ globa.
Jų teigimu, „Panevėžio melioracijos“ vadovą Paulių Petkevičių, rajono merą, buvusį įmonės vadovą P.Žagunį ir savivaldybės administracijos direktorių Eugenijų Lunskį „galimai sieja artimi, asmeninio pobūdžio tarpusavio santykiai, todėl sprendimai priimami vadovaujantis tarpusavio susitarimais, o ne atsižvelgiant į įstatymą ir skaidrumo principą“.
„Tokie veiksmai kaip dirbtinis viešai perkamų darbų apimties sumažinimas, o po to nenupirktų darbų pirkimas neskelbiamos apklausos būdu bei galutiniame rezultate tam pačiam vieninteliam tiekėjui už darbus sumokant nepagrįstai didelę kainą“, – savo skunde STT rašo „Nodamos“ atstovai.
Jų manymu, „Panevėžio melioracija“ ir ją proteguojantys savivaldos atstovai sukūrė schemą, kuria iš konkurso pašalintas konkurentas, o pirkimai priderinti prie „Panevėžio melioracijos“ galimybių.
P.Žagunis: „Aš nelabai kišuosi“
15min susisiekus su P.Žaguniu, šis patvirtino turintis 30 proc. „Panevėžio melioracijos“ akcijų, o likusią didžiają dalį valdo jo antros eilės pusbrolis Antanas Žagunis ir jo sūnus Nerijus Žagunis.
„Viskas deklaruota“, – paklausus, ar nemato interesų konflikto tame, kad bendrovė, kurioje jis turi akcijų ir kurią valdo jo giminaičiai, laimi jo vadovaujamos savivaldybės skelbiamus konkursus, sakė jis.
Pasiteiravus apie bendrovės „Nodama“ konfliktą su Panevėžio rajono savivaldybe, P.Žagunis paprašė priminti, koks tai atvejis. Žurnalistui trumpai nupasakojus „Nodamos“ ir jos pašalinimų iš konkursų istoriją, meras pabrėžė, kad šiuos reikalus tvarko savivaldybės administracija.
„Čia administracijos reikalai ir aš nelabai kišuosi“, – sakė jis.
Paklausus, ar nėra informuotas, kad „Nodamos“ pašalinimas gali atnešti savivaldybei žalos atlyginimo naštą, P.Žagunis atsakė: „Bus toks sprendimas, koks bus“.
„Informaciją man pateikia apie visus pirkimus. Jūs žinot, kiek pirkimų vyksta per visus metus?“ – retoriškai klausė Panevėžio rajono meras, pabrėždamas, kad išskirtinai „Panevėžio melioracijos“ konkursais nesidomi.
Informaciją man pateikia apie visus pirkimus. Jūs žinot, kiek pirkimų vyksta per visus metus?
„Negaliu nieko pasakyt, nes niekas man jokios informacijos nepateikė. Antri metai jau“, – klausimą apie STT tyrimą dėl galimai nusikalstamos jo veikos uždarė P.Žagunis.
„Esu sustabdęs partijoje narystę. Nuo pat tos dienos“, – paklaustas apie R.Karbauskio poziciją jo atžvilgiu sakė buvęs jo bendražygis.
„Taip, kandidatuosiu. Jūs turite daug klausimų. Žurnalistai puikiai žinote, kada žmogus pripažįstamas kaltu“, – suirzęs kalbėjo P.Žagunis, paklausus, ar nemano, jog nepasibaigus tyrimui jo kandidatavimas atrodo įtartinai.
„Panevėžio melioracijos“ generalinis direktorius P.Petkevičius iš pradžių norėjo atsakyti į klausimus raštu, bet vėliau sutiko trumpai pasikalbėti apie P.Žagunio vaidmenį įmonės valdyme.
Jis paneigė bet kokį bendravimą su P.Žaguniu. Paklausus, ar Panevėžio rajono meras, turintis 30 proc. akcijų nedalyvauja „Panevėžio melioracijos“ valdyme, jis atsakė lakoniškai: „Ne. Tikrai ne“.
Administracijos direktorius: reikėjo įsisavinti pinigus
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Eugenijus Lunskis, paklaustas, kodėl „Nodamai“ sulaukus pretenzijų iš „Panevėžio melioracijos“ pirkimas buvo nutrauktas, teigė, kad viską išsiaiškino teismas.
„Įvyko teismo procesai ir priimti teismo sprendimai. Teismo medžiagoje viskas paaiškinta“, – teigė E.Lunskis, pripažindamas, kad priimtas „Nodamai“ palankus ir jo administracijai nepalankus teismo sprendimas.
„Pagrindinis motyvas buvo biudžeto lėšų įsisavinimas. Yra terminai iki metų pabaigos ir jei mes tų pinigų nepanaudojame, tai jie grąžinami į valstybės biudžetą, neatliekam kažkiek darbų už pakankamai žymią sumą“, – motyvus skelbti konkursą nesulaukus sprendimo dėl „Nodamos“ aiškino E.Lunskis.
Pagrindinis motyvas buvo biudžeto lėšų įsisavinimas. Yra terminai iki metų pabaigos ir jei mes tų pinigų nepanaudojame, tai jie grąžinami į valstybės biudžetą.
Pasiteiravus, kodėl buvo pakeista pirkimo forma ir sujungti darbai, E.Lunskis sakė, kad pirkimų vyksta daug ir jis negalintis apibendrintai atsakyti į tokį klausimą.
„Konfliktas tęsiasi ir vyks mažiausiai keturi teismo procesai iš abiejų pusių“, – pažymėjo administracijos vadovas
„Meras yra informuotas“
„Nodamos“ įtraukimą į Viešųjų pirkimų tarnybos nepatikimų bendrovių sąrašą, E.Lunskis aiškino neatliktais darbais Liūdynės dvaro parke.
„Turėjome rangos sutartį, kuri buvo besibaigianti. Buvo pateiktas darbų grafikas, kur mačiau, kad tik už dešimties mėnesių bus tie darbai atlikti. Tuo pačiu mes patikrinome atliktus darbus pasamdę antstolį, nustatėm negerų faktų ir kreipsimės į teismą išieškodami žalą“, – sakė E.Lunskis.
E.Lunskis teigė, kad sutartyje buvo nurodyti aiškūs rangos darbai, „Nodama“ turėjo pakankamai laiko, tačiau rezultatas nebuvo pasiektas.
„Manau, kad mes priėmėme pagrįstą sprendimą ir tie klausimai dar bus išsiaiškinti teisme“, – tikino administracijos vadovas.
„Nodamos“ vadovas E.Gražulis 15min teigė, kad kraštovaizdžio formavimo ir ekologinės būklės gerinimo darbai Liūdynės dvaro parke buvo atlikti.
„Mes turime paties administracijos direktoriaus parašus ant priėmimo-perdavimo aktų, kuriuos jis dabar ruošiasi ginčyti, pasidaręs faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą su antstoliu, praėjus metams nuo tada, kai darbai buvo perduoti jam“, – sakė E.Gražulis.
Jo aiškinimu, pati darbų specifika yra tokia, kad neįmanoma užfiksuoti neatliktų darbų, nes tai yra krūmų, medžių šalinimas. Atliekami darbai susiję su objektų pašalinimu, tad fiksuoti jų neatlikimą po laiko logiškai neįmanoma.
„Kaip jie gali užfiksuoti tai, kas ir turi būti pašalinta?“ – retoriškai klausė „Nodamos“ direktorius.
E.Lunskis nenorėjo komentuoti „Nodamos“ teiginio dėl daugiau nei 28 tūkstančių eurų žalos, galima padarytos valstybei neteisėtai nutraukus pirkimus.
„Jie įrodinėja savo tiesą, o mes savo tiesą“, – sakė jis.
15min žurnalistui pasiteiravus, ar E.Lunskis informavo P.Žagunį apie konfliktą su „Nodama“ ir jo eigą, šis patvirtino, kad meras žinojo apie šį procesą.
„Taip, meras yra informuotas. Jis sakė, kad reikia spręsti klausimus teisiniu keliu“, – sakė Panevėžio rajono savivaldybės administracijos vadovas.
E.Lunskis 2015 m. dalyvavo savivaldos rinkimuose LVŽS Panevėžio rajono sąraše. Jis buvo įrašytas 28 numeriu.
STT: persiuntėme pareiškimus nagrinėti VPT
„Nodamos“ skundą gavę Panevėžio STT atstovai 15min teigė, kad „konkrečių duomenų apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas nerasta“.
„Jūsų minėti UAB „Nodama“ pareiškimai buvo išnagrinėti STT Panevėžio valdyboje. STT pareigūnai nustatė, kad dėl šios uždarosios akcinės bendrovės pareiškimuose aprašytų viešųjų pirkimų bendrovė yra pateikusi ieškinius teismams, kurie šių pirkimų vykdymo aplinkybes yra išnagrinėję ir dėl šių pirkimų priėmę sprendimus“, – rašoma atsakyme.
„STT pareigūnai taip pat nustatė, kad pareiškimuose konkrečių duomenų apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, taip pat ir kitas nusikalstamas veikas nepateikta, todėl STT neturėjo pagrindo priimti procesinį sprendimą (pradėti ar atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą). Tačiau įtarus, kad organizuojant ir vykdant šiuos viešuosius pirkimus, galėjo būti padaryti LR Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai, STT pagal kompetenciją persiuntė pareiškimus nagrinėti Viešųjų pirkimų tarnybai“, – teigiama 15min STT atsiųstame laiške.
Pasiteiravus, kodėl P.Žagunis nėra nušalintas nuo pareigų tyrimo metu, kaip tai padaryta su Panevėžio miesto meru, STT teigė, kad jo buvimas poste tyrimui netrukdo.
„STT pareigūnai ir tyrimui vadovaujantys prokurorai mano, kad mero buvimas darbe nepakenks tyrimo sėkmei“, – lakoniškai atsakė STT atstovai.
Ilgametis R.Karbauskio bendražygis
Inžinieriaus-hidrotechniko specialybę turintis 66 metų P.Žagunis ilgus metus vadovavo „Panevėžio melioracijai“. 1995 metais jis pradėjo ir politinę karjerą. Tapo Lietuvos valstiečių partijos nariu, 2001 m. Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos nariu, o nuo 2006 m. Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos nariu ir Panevėžio skyriaus pirmininku.
2003 m. tapęs Panevėžio rajono meru P.Žagunis jam vadovauja iki šiol. 2015 m. rinkimuose jis vedė rajono „valstiečių“ sąrašą ir užtikrintai laimėjo pirmajame ture, surinkdamas 54,06 proc. balsų.
„Valstiečių“ partijos veteranas buvo nusipelnęs ir partijos lyderio R.Karbauskio pasitikėjimo bei simpatijų. Jis buvo vienu iš R.Karbauskio pavaduotojų partijoje.
Prieš dvejus metus P.Žaguniui sulaukus STT įtarimų piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, R.Karbauskis stojo ginti bendražygį ir teigė, kad šis neprivalo atsisakyti savo posto.
„Ir Visagino merės atžvilgiu, ir Radviliškio mero atžvilgiu buvo kažkokios situacijos, nesidomėjau giliai, bet irgi buvo kaltinimai, buvo dar kažkas, analogijų yra, aš dar nežinau atvejų, kad meras būtų atsistatydinęs dėl to, kad jam pareikšti vienokie ar kitokie kaltinimai“, – tuomet BNS sakė R.Karbauskis.
Anot LVŽS pirmininko, pradinėje tyrimo fazėje klausimas dėl mero pareigų neturėtų būti keliamas, nes „turėjome aibę atvejų, kada buvo pareikšti įtarimai įvairaus rango (asmenims), merams ir taip toliau, ir jūs puikiai žinote, kad ne visos bylos baigėsi kažkokiais teismais“.
Tiesa, R.Karbauskis palaimino P.Žagunio sprendimą suspenduoti narystę partijoje.
Sulaukė skyriaus pasitikėjimo
Suspenduota narystė nesustabdė Panevėžio rajono „valstiečių“ ir šie vėl pasiūlė P.Žaguniui kandidatuoti į Panevėžio rajono mero postą.
„LVŽS Panevėžio rajono skyriaus žmonės labai prašė, todėl sutikau dalyvauti rinkimuose ir kandidatuoti. Kas yra savivaldos rinkimų sąrašuose, negaliu pasakyti. Jie dar galutinai nepatvirtinti. Esu sąrašuose, nors ir sustabdęs narystę partijoje“, – naujienų portalui jp.lt savo sprendimą komentavo P.Žagunis.
LVŽS Panevėžio rajono skyriaus pirmininkė Vitalija Kuliešienė patvirtino, kad skyrius iškėlė kandidatu į merus P.Žagunį.
„Ne, nebuvo“, – paklausta, ar skyriuje buvo opozicija dabartinio mero kandidatavimui, teigė V.Kuliešienė.
Pasiteiravus, ar buvo aptariama STT pradėto tyrimo ir merui pareikštų įtarimų tema, Panevėžio rajono LVŽS skyriaus pirmininkė patvirtino, kad apie tai kalbėta buvo, tačiau skyriaus nariai pasitiki „savo meru“.
„Aišku, šičia nėra gerai tas dalykas. Bet kadangi iki šio laiko niekas nepajudėjo, niekas nešnekėjo, tai, suprantat, būna taip, kad išplatinama labai maža žinutė, jog nerasta nusikaltimo sudėties. Mes tikim savo meru ir tikim, kad taip nėra kaip traktuoja teisėsauga“, – sakė V.Kuliešienė.
