Paskutinį kartą perspėjimo sistemos patikrinimas Lietuvoje vyko prieš dvi savaites, trečiadienį. Tuo metu sirenos turėjo kaukti visoje Lietuvoje. Tačiau vilniečiai nustebo sirenų ūkimo neišgirdę. Paaiškėjo, kad tyla perspėjo apie kitą bėdą – sirenos Vilniuje paprasčiausiai neveikia.
Neveikia jau dvejus metus
Didžiosios dalies sirenų Vilniuje neliko prieš dvejus metus. Tuomet paaiškėjo, kad jų priežiūros konkursą laimėjusi įmonė „Teleradijo kompanija Hansa“ 60 sirenų neprižiūri ir bent pusė jų yra sugedusios, o likusios pastatytos ant pastatų, kurių savininkai apie sirenų egzistavimą nė nenutuokia.
Tuomet Vilniaus savivaldybė nutarė, kad sutartį su sirenas administravusia įmone reikia nutraukti, ir pasiliko tik tris kitos įmonės įrengtas ir prižiūrimas modernias sirenas bei planavo įsigyti ir daugiau tokių naujo tipo sistemų.
Tačiau metai bėgo, o konkursas taip ir nebuvo paskelbtas, nes Vilniaus savivaldybė buvo įsitikinusi, kad už sirenas turi mokėti ne savo lėšomis, o gauti dotaciją iš valstybės biudžeto.
Miesto biudžetas, patys žinote, koks yra. Skolų ir taip daug, – aiškino, kodėl Vilnius nepirko naujų sirenų, H.Surovičius.
Vilniaus savivaldybės Saugaus miesto departamentamento direktorius Henrykas Surovičius patikino, kad savivaldybė nuolat rašydavo laiškus į Vidaus reikalų ministeriją ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą, tačiau pastarasis skirdavo lėšų tik esamos sistemos priežiūrai, o ne naujų sirenų pirkimui.
„Čia yra deleguota funkcija. O miesto biudžetas, patys žinote, koks yra. Skolų ir taip daug. Miesto politinė valdžia ir taryba spręsdavo, kur reikia pinigus naudoti. Buvo manoma, kad, jei funkcija deleguota, tai valstybė ir turi pasirūpinti jos vykdymu skirdama pinigų“, – teigė H.Surovičius.
Gauna, bet paimti negali
Šiuo metu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas kasmet Vilniaus sirenų priežiūrai skiria po 37 tūkst. eurų. Tačiau jų savivaldybė nepanaudoja ir grąžina atgal į biudžetą.
Saugaus miesto departamento direktorius tvirtina, kad taip yra todėl, kad lėšos skiriamos išskirtinai sirenų tvarkymui, bet trims Vilniaus sirenoms trejus metus galioja garantija ir jų priežiūra nekainuoja nė cento.
-
Ugniagesiai: vilniečiai sėdi ant parako statinės, gyventojų perspėjimo sistema stringa
-
Bus tikrinama gyventojų perspėjimo sirenomis sistema
-
E.Trunovas: jei negaunate perspėjimo sistemos pranešimų, reikia patikrinti telefono nustatymus
-
Milijonus kainavusi perspėjimo sistema gali išgelbėti tik tuos, kurie neišmanūs
„Pinigų gauname, bet pirkimui jų negalime panaudoti, todėl tekdavo pinigus grąžinti į biudžetą. Prašėme leisti už tuos pinigus pirkti, bet leidimo negavome“, – absurdišką situaciją aiškino jis.
Senų sirenų tvarkyti taip pat nebuvo verta, mat jos buvo valdomos nenuotoliniu būdu, elektros sistemos buvo sugedusios, nebuvo sutarčių su pastatų savininkais.
„Naujas sirenas galima valdyti iš telefono ar kompiuterio, be to, galima teikti informaciją balsu. Senosiose to padaryti buvo neįmanoma, todėl jų taisyti neapsimokėjo“, – pažymėjo H.Surovičius.
Reikėtų 70-80 sirenų
H.Surovičius pripažįsta, kad sirenos mieste būtinos, o trijų jų tikrai nepakanka. Prieš kelerius metus savivaldybės alikto tyrimo duomenimis, sostinėje išvis turėtų būti 70-80 sirenų, priklausomai nuo galingumo. Tiek sirenų, apytiksliu skaičiavimu, kainuotų apie 600 tūkst. eurų.
„Kiek žinau, dabar Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas planuoja daryti bendrą pirkimą ir panaudoti ES lėšas. Jei tai pavyks, bus labai gerai“, – viliasi H.Surovičius.
Galima sakyti, kad civilinės saugos funkcija Vilniuje buvo išvis nevykdoma, – teigė G.Paluckas.
Naujasis Vilniaus vicemeras socialdemokratas Gintautas Paluckas apie tai, kad Vilnius teturi tris gyventojų perspėjimo sirenas sužinojo pačią pirmą savo darbo dieną. 15min.lt jis tvirtino, kad šiuo metu, kai itin rūpinamasi šalies saugumu, tokia situacija yra nepateisinama.
„Pasiekiamumas šiuo metu trimis sirenomis yra juokingas. Kiek žinau, civilinei saugai iki šiol nebuvo skiriama lėšų, o įsigijimas nebuvo organizuotas nei iš savivaldybės, nei iš valstybės lėšų. Galima sakyti, kad civilinės saugos funkcija Vilniuje buvo išvis nevykdoma“, – piktinosi G.Paluckas.
Vicemeras tvirtina, kad, jo nuomone, būtų geriausia, jei sirenų pirkimu visos Lietuvos mastu rūpintųsi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Tačiau, jei taip neatsitiks, G.Paluckas žada, kad Vilnius sirenoms lėšų ieškos miesto biudžete. „Šių dienų kontekste tos problemos palikti negalima“, – pabrėžė G.Paluckas.
R.Baniulis: „Sirenos – miestų reikalas“
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Remigijus Baniulis pripažino turintis Vilniaus valdžią nuvilti. Net jei pavyks gauti lėšų iš ES Klimato kaitos fondo, už jas bus perkamos sirenos tik toms teritorijoms, kur didelis potvynių pavojus.
Visi nuolat rodo į pirštu į departamentą ir kaltina mus neduodant pinigų, bet čia yra savivaldybės pareiga, – teigė R.Baniulis.
„Mes esame paruošę projektą. Tačiau Vilnius į jį patenka tik iš dalies. Jis daugiau nukreiptas į potvynių zonas – Šilutę, Pagėgius, o Kauno ir Vilniaus dalys tik prie upės“, – teigė R.Baniulis.
Pasak jo, sirenų atnaujinimu visoje Lietuvoje Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas negali ir neturi užsiimti – tai yra miestų reikalas.
„Įstatymas sako, kad savivaldybės pareiga yra organizuoti gyventojų įspėjimą. Jie atsako už tai ir turi savo biudžetuose numatyti tam lėšų. Visi nuolat rodo į pirštu į departamentą ir kaltina mus neduodant pinigų, bet čia yra savivaldybės pareiga“, – aiškino jis.
R.Baniulis pripažino, kad kai kurie miestai, pavyzdžiui, Kaunas, kuriame veikia 83 tvarkingos sirenos, kurių gausmą girdi 97 proc. miesto gyventojų, randa pinigų civilinei saugai, tačiau daugumai kitų miestų tai nėra prioritetas.
„Visi kiti miestai lėtokai sprendžia sirenų klausimus. Geresnė padėtis yra tik toje zonoje aplink Ignalinos atominę elektrinę ir kitus pavojingus objektus – Kėdainiuose, Jonavoje, Ignalinoje, Zarasuose. Jie yra pakeitę sistemas. Tačiau didesniuose miestuose problemų daug“, – pripažino R.Baniulis.
Jis ramina, kad ir neveikiant sirenoms miestų gyventojai apie pavojus būtų įspėjami – važinėtų policija, gaisrinės ar gyventojai gautų SMS žinutes. Tačiau kartu pažymi, kad tokios priemonės – tik papildomos, o sirenų gausmas vis tiek turi aidėti.
