Renovacija Lietuvoje vyksta itin lėtai. Nors valdininkai nuolat kalba apie jos būtinybę ir galimybes atnaujinus daugiabučius sutaupyti didelę dalį vis labiau brangstančios šilumos energijos, lietuviai ir toliau mieliau gyvena vėjo košiamuose namuose, negu ryžtasi imti paskolą ir pradėti renovaciją.
Sunaudoja perpus mažiau šilumos energijos
Anot kelioms daugiabučių namų bendrijoms Žirmūnų gatvėje vadovaujančio Juozo Snieškos, renovavus namą galima sutaupyti net apie 50 proc. šilumos energijos. Vadinasi, perpus pigiau mokėti už šią itin brangią paslaugą. J.Snieška teigė, kad Žirmūnų g. 128 name renovacija buvo atliekama dviem etapais.
Prieš metus name šiltintas stogas, sienos, keistos durys ir langai. Atlikus šiuos darbus namas žiemą suvartojo gerokai mažiau šilumos energijos. Sutvarkius kanalizaciją, lietaus nuotekas, vandens ir šilumos tiekimo sistemas, pakeitus radiatorius šilumos suvartojimas sumažėjo maždaug perpus.
Dviejų kambarių butui renovacija esą kainavo apie 8–9 tūkst. Lt, visą sumą reikės sumokėti per 10 metų. Socialiai remtiniems žmonėms ir to mokėti nereikia – už juos tai padaro valstybė.
Tačiau tokie pavyzdžiai vilniečių neįkvepia. Renovacija vyksta vangiai, o prasidėjus ekonominiam sąstingiui – iš viso praktiškai sustojo.
Projektavimas vyksta
Anot Vilniaus tarybos nario, ne pirmus metus dirbančio su programa „Atnaujinkime būstą – atnaujinkime miestą“ Kęstučio Nėniaus, prieš pusantrų metų pradėtas projektas vienu metu atnaujinti visą kvartalą nėra pamirštas – šiuo metu vyksta projektavimo darbai.
Kaip pirmas pavyzdinis projektas buvo numatytas kvartalas tarp Žirmūnų, Tuskulėnų ir Minties gatvių. Šiame trikampyje stovi 52 namai, kuriuose yra daugiau nei 3 tūkst. butų ir apie 6–10 tūkst. gyventojų. 2010 metų birželį pristatant ištiso kvartalo renovacijos planą tuometinis meras Vilius Navickas aiškino, kad parengti vieno namo renovacijos projektą gyventojams kainuoja apie 50 tūkst. Lt, o darant viso kvartalo projektus kaina sumažėjo penkis kartus, be to, už viską sumokėti pasiryžo savivaldybė.
Tačiau toks optimistinis planas renovacijos sostinėje neišjudino. K.Nėnius pripažino, kad projektavimas vyksta, tačiau renovacija bus galima pradėti tik tuo atveju, jeigu gyventojai susitars ir geranoriškai imsis to. Atliktos apklausos, deja, verčia abejoti, ar tai pavyks padaryti.
Nesiryžta imti paskolą
„Mes daugiau nei prieš metus darėme apklausą ir domėjomės gyventojų nuomone. Nuomonės skirtingos ir supratome, kad žmonės vargu ar priims teigiamus sprendimus. Manome, kad šiuo metu negalime tikėtis, jog gyventojai prisiims papildomus finansinius įsipareigojimus, kai jie nejaučia stabilumo savo darbo vietose, bijo dėl pajamų, o dar įvedami nauji mokesčiai“, – sakė K.Nėnius.
Tačiau įstatymai neleidžia savivaldybei ar kitai institucijai imtis renovacijos negavus gyventojų sutikimo. K.Nėnius įsitikinęs, kad pakeitus teisinę bazę procesas pajudėtų ir kur kas daugiau žmonių pajustų renovacijos naudą.
Paklaustas, kurioje Vilniaus dalyje daugiabučiai yra prasčiausios būklės, Kęstutis Nėnius teigė to negalintis pasakyti, nes esą blogiausi namai išsibarstę po visą miestą.
„Mąstome apie tokį dalyką, kad riziką imdama paskolą galėtų prisiimtų savivaldybės įkurta įmonė. Ji užtikrintų kokybę ir rizikuotų imdama paskolą bei atlikdama renovaciją. O gyventojai tai bendrovei mokėtų tam tikrą sumą nustatytą laiką. Mokama suma būtų tokia pati, kokią jie už šildymą mokėjo iki renovacijos, bet sutaupius šilumos energijos būtų galima sumokėti ir skolą už renovaciją“, – aiškino K.Nėnius.
Renovacija be gyventojų sutikimo negalima
Tačiau kol kas toks modelis nėra įmanomas, kadangi šiems darbams reikalingas gyventojų sutikimas. „Neklausiant gyventojų nuomonės gal būtų galima renovuoti labai prastos būklės pastatus, praktiškai pačius blogiausius Vilniuje. Tame kvartale Žirmūnuose jie nėra blogiausi, nors daugeliui pastatų Vilniuje reikia renovacijos tiek inžinerine prasme, tiek ir ekonomiškai ji būtų naudinga“, – teigė „Atnaujinkime būstą – atnaujinkime miestą“ koordinatorius.
Anot K.Nėniaus būtina kalbėtis su kontroliuojančio fondo, per kurį įgyvendinama JESSICA iniciatyva, remianti daugiabučių renovaciją, teisininkais ir ieškoti būdų, kaip savivaldybė galėtų prisidėti skatinant namų atnaujinimą, kokią rodyti iniciatyvą ir siūlyti projektus, kurie būtų priimtini gyventojams.
Paklaustas, kurioje Vilniaus dalyje daugiabučiai yra prasčiausios būklės, K.Nėnius teigė to negalintis pasakyti, nes esą blogiausi namai išsibarstę po visą miestą.
K.Nėnius įsitikinęs, kad projektavimą būtina vykdyti, nes pasikeitus ekonominėms sąlygoms galbūt renovacija bus pradėta. Tuomet nebereiks gaišti laiko projektavimui. Tačiau kol kas, kaip pripažino K.Nėnius, ištiso kvartalo daugiabučių atnaujinimas atidėtas „geresniems laikams“.
